• כן כתב הרמב"ן ז"ל בהקדמת פרושו על התורה, וז"ל, "ואני הנני מביא בברית נאמנת וכו' לכל מסתכל בספר הזה וכו' מכל הרמזים אשר אני כותב בסתרי התורה, כי אני מודיעו נאמנה שלא יושגו דברי ולא יודעו כלל בשום שכל ובינה זולת מפי מקובל חכם לאזן מקבל מבין". וכמתכונתו כתב ג"כ הרב חיים ויטאל ז"ל בהקדמה לעץ חיים. וכן בדברי חז"ל (חגיגה י"א:) "אין דורשין במרכבה ביחיד אלא א"כ הוא חכם ומבין מדעתו.בהע''ס, מהות חכמת הקבלה Rambanas savo Toros komentarų įvade rašo: „Iš tikro aš pateikiu patikimą sandorį.... kiekvienam žvelgiančiam į šią knygą... Tai reiškia, kad visose užuominose, kuriose aš rašau apie Toros paslaptis, aš tvirtai patikinu, kad mano žodžių negalima suvokti jokiu protu ir jokiu intelektu,tik iš išminčiaus kabalisto lūpų labai nuovokiam mokiniui“. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תריסר 

Zohar „Toros Įsakymai. Dvyliktas“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                               (Ištraukos)

                                                                  Zohar

Dvylikta priedermė – atnešti medžio vaisių pirmuonis.
Kaip parašyta: „Kiekvienas medis, kuriame yra medžio vaisius, sėjantis sėklą jums bus valgymui“ (Berešit 1 – 29).
Tai kas skirta Kūrėjui (dešimtinę), draužiama valgyti (dabartinėms kartoms).
Tai reiškia, kad „dešimtinę“ ir medžio vaisių pirmuonis“ buvo leista valgyti „jiems“,
t.y. Adamo kartai, kaip parašyta:
„Jums bus valgymui“.
„Jums“ (Adamo kartai), o ne paskesnėms kartoms.

                                                       Sulam         Jehuda Ašlagas

Kaip jau parašyta 11 įsakyme, kad čia kalba eina apie du įsakymus:
„Vienas atiduoti pajamų dešimtinę,
o kitas – atiduoti pirmuonis medžio vaisius“.
Tai reiškia, kad kalbama apie „dešimtines“ ir „pirmuonis“.
Ir pasakyta: „Daviau jums“, t.y. Adamo kartai,
t.y. tik „jums“ daviau valgyti, o ne kartoms po jūsų...
Iš tikro čia yra kalbama ne apie tai,
ką galima mums valgyti iš žemės derliaus,
bet apie tai ką draužiama.
Ir tai – „dešimtinės“ bei „pirmuonys“.