• וַיְהִי בַיָּמִים הָרַבִּים הָהֵם, וַיָּמָת מֶלֶךְ מִצְרַיִם, וַיֵּאָנְחוּ בְנֵי יִשְׂרָאֵל מִן הָעֲבֹדָה, וַיִּזְעָקוּ; וַתַּעַל שַׁוְעָתָם אֶל הָאֱלֹהִים, מִן הָעֲבֹדָה. וַיִּשְׁמַע אֱלֹהִים, אֶת נַאֲקָתָם. שמות ב' – כג', כד „Ir buvo, po daugelio dienų mirė Egipto karalius. Ir dūsavo Izraelio sūnūs nuo darbo. Ir sušuko, ir pakilo jų riksmai iki Kūrėjo. Ir išgirdo Kūrėjas jų dejavimus“ (Šmot 2 – 23, 24).

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תריסר 

Zohar „Toros Įsakymai. Dvyliktas“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                               (Ištraukos)

                                                                  Zohar

Dvylikta priedermė – atnešti medžio vaisių pirmuonis.
Kaip parašyta: „Kiekvienas medis, kuriame yra medžio vaisius, sėjantis sėklą jums bus valgymui“ (Berešit 1 – 29).
Tai kas skirta Kūrėjui (dešimtinę), draužiama valgyti (dabartinėms kartoms).
Tai reiškia, kad „dešimtinę“ ir medžio vaisių pirmuonis“ buvo leista valgyti „jiems“,
t.y. Adamo kartai, kaip parašyta:
„Jums bus valgymui“.
„Jums“ (Adamo kartai), o ne paskesnėms kartoms.

                                                       Sulam         Jehuda Ašlagas

Kaip jau parašyta 11 įsakyme, kad čia kalba eina apie du įsakymus:
„Vienas atiduoti pajamų dešimtinę,
o kitas – atiduoti pirmuonis medžio vaisius“.
Tai reiškia, kad kalbama apie „dešimtines“ ir „pirmuonis“.
Ir pasakyta: „Daviau jums“, t.y. Adamo kartai,
t.y. tik „jums“ daviau valgyti, o ne kartoms po jūsų...
Iš tikro čia yra kalbama ne apie tai,
ką galima mums valgyti iš žemės derliaus,
bet apie tai ką draužiama.
Ir tai – „dešimtinės“ bei „pirmuonys“.