• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות מג, מד  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                      43.

Tarkime, jei Kūrėjas valdytų kūrinius (realybę) atviru valdymu, tada pavyzdžiui kiekvienas, suvalgęs uždraustą maistą, uždustų vietoje.
Ir iš kitos pusės kiekvienas, įvykdęs priedermę, pajustų nuostabų malonumą, kokius malonumus jaučiame mūsų materialiame pasaulyje.
Ir tada kokiam gi naivuoliui ateitų netgi mintis paragauti draudžiamo dalyko?
Kai jis žinotų, kad dėl to praras gyvybę... kaip niekas nešoka į ugnį.
Ir koks gi naivuolis iškart kuo skubiausiai neįvykdytų priedermės?
Kaip niekas negali atsitraukti, arba bent jau neskubėti gauti, ateinantį jam į rankas, didelį materialų malonumą.
Taigi, jei mums būtų atviras Kūrėjo valdymas, visi pasaulio gyventojai būtų absoliutūs teisuoliai.

                                                       44.

Taigi akivaizdu, kad mūsų pasaulyje žmonėms trūksta tik vieno dalyko – „atviro Kūrėjo valdymo“.
Tai reiškia, jei būtų valdymas atviras, visi pasaulio gyventojai būtų absoliutūs teisuoliai, susilieję su Kūrėju „didžiausioje meilėje“.
Juk iš tikro kiekvienam iš mūsų būtų didelė garbė susibičiuliauti ir pamilti Kūrėją visa siela, ir kiekvieną akimirką norėti būti su Juo „susiliejime“...

Tačiau, kadangi dabar taip nėra, ir užmokestis už priedermę tik „pasaulyje, kuris ateis“...
Ir dar, prasižengiantys Kūrėjo pridermėms, nėra baudžiami čia pat vietoj, o Kūrėjas kantriai laukia.
Taip, kad kartais net atrodo atvirkščiai, kaip parašyta (Tehilim 73): „nusidėjėliai ir pasaulio menkystos pasiekė gerbūvį“...
Todėl: „ne kiekvienas, norintis aptarnauti Kūrėją, gali ateiti ir aptarnauti“... ir su tuo mes susiduriame kiekviename gyvenimo žingsnyje.
Kaip apie tai parašė išminčiai: „vieną žmogų tik radau iš tūkstančio, t.y. tūkstantis įeina į „kambarį“ (mokytis Torą), ir tik vienas išeina į „šviesą“ (Vajikra raba).
Taigi, Kūrėjo valdymo supratimas ir yra viso gerumo priežastis, o nesupratimas – viso blogio priežastis.
Ir visi pasaulio gyventojai tik ir sukasi aplink šią ašį – „kas bausmei, o kas pasigailėjimui“.