• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות עד,עה, עו, עז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 74.

Taigi, šios keturios meilės pakopos, kurios galioja tarp „žmogaus ir jo draugo“, taip pat galioja tarp „žmogaus ir Kūrėjo“. 
Ir ne tik, bet „meilėje Kūrėjui“ šios pakopos pasidaro sąlygojančios viena kitą, t.y žemesnė pakopa tampa aukštesnės priežastimi.
Ir neįmanoma nusipelnyti nei vienos iš aukštesnių pakopų, prieš tai nenusipelnius pirmos pakopos, t.y. „meilės, priklausančios nuo kokios tai priežasties“.
Ir kai žmogus pilnai nusipelno šios pakopos, ši pakopa sąlygoja antrą pakopą.
Ir kai jau žmogus pilnai nusipelno antros pakopos, ši pakopa sąlygoja trečią pakopą.
Ir galiausiai trečia pakopa sąlygoja ketvirtą, „amžinos meilės“, pakopą.

                                                         75.

Tačiau iškyla klausimas, kaip žmogus gali nusipelnyti pirmos „meilės Kūrėjui“ pakopos, t.y. meilės, priklausančios nuo kokios tai priežasties, pirmos pakopos?
Kaip sakėme, kad ši meilės pakopa ateina iš didelio gerumo, kurį žmogus gavo iš „Mylinčio“.
Tačiau pasakyta, kad užmokestis už priedermę tik „pasaulyje, kuris ateis“?
Ir dar paaiškinta, kad kiekvienas žmogus būtinai turi praeiti dvi „Kūrėjo veido“ paslėpimo pakopas.
Taigi „Kūrėjo veidas“, t.y. Kūrėjo gerumas, nes „Gero būdas daryti gera“, yra tuo laiku paslėpti nuo žmogaus, nes jis tada gauna bėdas ir jaučia kentėjimus.
Dar paaiškinta, kad visas svarbiausias žmogaus darbas Toroje ir priedermėse laisvu žmogaus pasirinkimu yra būtent šiuose dviejuose paslėpimuose.
Todėl, kaip žmogus gali nusipelnyti antros „meilės Kūrėjui“ pakopos, t.y. pakopos priklausančios nuo priežasties?
Kaip apie šią pakopą pasakyta, kad visada: ir praeityje ir dabar „Mylimasis“ darė žmogui didelius ir nuostabius gerumus, t.y. čia nebuvo žmogui net užuominos į blogį?
Ir tuo labiau, kaip žmogus gali nusipelnyti trečios ir ketvirtos „meilės Kūrėjui“ pakopos?

                                                       76.

Taigi, pasinėrėme į „gilius vandenis“ ir turime iš jų iškelti „brangų perlą“.
Pirmiausiai reikia suprasti išminčių posakį:
„pasaulį pamatysi savo gyvenime, o gausi paskui, gyvenime „pasaulyje, kuris ateis“ (Talmudas, Brachot 17).
Taigi, kodėl nepasakyta: „pasaulį gausi savo gyvenime“, o tik „pamatysi“?
Ir dar, jei „Brachot (Palaiminimuose)“ nutarė palaiminti, reikėjo palaiminti pilnai, t.y., kad žmogus suvoks ir gaus savo pasaulį gyvenime?
Ir kam žmogui dar gyvenime tik „pamatyti“ savo gyvenimą „pasaulyje, kuris ateis“?
Taigi, kam reikia žmogų įvesti į kančias, rodant nuostabią ateitį, kuri laukia jo tik „pasaulyje, kuris ateis“?
Ir dar, kodėl šis palaiminimas užima pirmą vietą, t.y. pats svarbiausias?

                                                              77.

Pirmiausiai turime suprasti šį „pasaulio, kuris ateis“ matymą dar gyvenime, kaip tai yra įmanoma? 
Juk iš tikro „materialiomis akimis“ negalima pamatyti jokio dvasinio dalyko.
Taip pat ir Kūrėjas nelinkęs keisti „pasaulėdaros dėsnių“.
Tai reiškia, kad Kūrėjas iš pat pradžių taip sutvarkė „pasaulėdaros dėsnius“, nes jie yra geriausi, kad atvesti žmogų į reikiamą tikslą, t.y. šių dėsnių dėka „susilieti“ su Kūrėju.
Kaip parašyta: „viską padarė Kūrėjas dėl savęs“.
Taigi, kaip žmogus gali nusipelnyti šio „matymo“, dar gyvendamas savo gyvenime?