• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קל,קלא, קלב  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                       130.

Tačiau, nusipelnę pasiekti ir pajusti pirmą „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopą, vadinamą „sugrįžimu iš baimės“, jau patenka į „viduriniųjų“ savybę.
Ir jų realybės pajautimas dalinasi į dvi dalis, kurios vadinasi „dvi svarstyklių lėkštės“, t.y. dabar jie nusipelnė „Kūrėjo veido“ atvėrimo, vadinamo „savo pasaulį pamatysi savo gyvenime“.
Tai reiškia, kad jau pasiekė suvokimą, bent jau nuo dabar ir toliau, apie gerą Kūrėjo valdymą, tinkantį Jo vardui: „Geras ir darantis gerumą“, todėl jie turi „nuopelnų lėkštę“.

Tačiau visos bėdos ir visi kartūs kentėjimai, atėję iš „Kūrėjo veido“ paslėpimo, stipriai įsirėžė jų jausmuose.
Ir tie prisiminimai, yra atėję iš praeities metų, kol dar žmogus nenusipelnė „sugrįžimo iš baimės“.
Taigi, visa tai stovi žmogaus akyse ir todėl vadinasi „nuodėmių lėkštė“.
Ir šios dvi lėkštės stovi pas žmogų viena prieš kitą.

Tai reiškia, kad iki „tšuva (sugrįžimo)“ žmogaus akyse stovi „nuodėmių lėkštė“, o po „tšuva“ ir toliau užtikrintai stovi „nuopelnų lėkštė“.
Taigi, šis „sugrįžimo“ laikas randasi „tarp“ nuodėmių ir „tarp“ nuopelnų, todėl toks žmogus vadinamas „viduriniuoju“.

                                                       131.

Ir jau nusipelnęs antros „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopos, vadinamos „sugrįžimu iš meilės“, pasiekia, kad žmogaus tyčiniai nusikaltimai virstų nuopelnais.
Todėl skaitosi, kad jis persveria savo „nuodėmių lėkštę“ į „nuopelnų lėkštę“.
Ir tada visas skausmas bei visi kentėjimai, kurie „įsirėžė žmogus kauluose“, tuo metu, kai jis buvo „Kūrėjo veido paslėpime“, dabar apsiverčia „nuopelnų lėkšte“.
Tai reiškia, kad visas skausmas, bėdos ir liūdesys apsiverčia į begalinį malonumą.
Ir tada jis yra vadinamas „teisuoliu“, nes „pateisina“ Kūrėjo valdymą.

                                                       132.

Taip pat reikia žinoti, kad „viduriniųjų“ savybė „galioja“, t.y. žmogus ją gali pajausti, dar jam esant „Kūrėjo veido“ paslėpime.
Tai reiškia, kad didelio „susikoncentravimo“ ir didelių pastangų tikėjimu į „užmokestį ir bausmę“ dėka, atsiveria žmogui „Kūrėjo veido“ šviesa, atnešdama didelį garantijos ir saugumo jausmą.
Todėl žmogus kuriam laikui gali nusipelnyti „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopos, t.y. „viduriniųjų“ savybės lygyje.
Tačiau čia yra didelis trūkumas, nes žmogus negali su savo savybėmis ilgai išlaikyti šios pakopos, ir nusipelnyti jos pastoviai.
Tai reiškia, kad pastoviai įsigyti šią pakopą galima tik „sugrįžimo iš baimės“ dėka.