• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

ספר שערי קדושה חלק א שער א  

Šventumo vartai. Pirma dalis. Pirmieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

Paaiškinsime, kokia yra didelė blogybė žmogui, atliekant vieną iš 365 priedermių „nedaryk“, kurių negalima daryti.
Ir taip pat nevykdant vieną iš 248 veiksmo priedermių „daryk“, kurias mums įsakyta vykdyti.

Yra žinoma, kad žmogaus kūnas nėra pats žmogus, o tik vadinamas žmogaus kūnu (בשר – basar, mėsa).
Kaip parašyta: „Oda ir mėsa aprengsi mane, kaulais ir gyslomis apipinsi“ (Jobas 10 – 12),
arba: „Ant žmogaus kūno neužtepk (aliejaus)“ (Šmot 30 – 32).

Iš tikro žmogus – tai vidinė pusė, o kūnas tik vienas iš „rūbų“, kuriuo apsirengia (intelektuali) protinė siela נפש השכלית – nefeš asichlit, gyvenimui mūsų pasaulyje.
Ir po mirties yra „nuvelkamas“ nuo žmogaus šis drabužis, ir žmogus „apvelkamas“ kitu skaidriu, švariu dvasiniu „drabužiu“.
Kaip parašyta:
„Nusivilkite išteptus (išmatomis) drabužius ... ir apsirenkite kitais drabužiais“ (Zacharija 3-4).
Ir tai vadinasi išminčių dalis.

Kaip siuvėjas pasiuva drabužius, kurie atitinka kūno dalis, taip Kūrėjas padarė kūną, kuris pilnai atitinka sielos dalis, t.y. 248 organus ir 365 gyslas.
Ir gyslos sujungia šiuos organus bei perduoda kraują ir gyvybę iš vieno organo kitą, kaip vamzdžiais.

Po kūno sukūrimo, įpūtė Kūrėjas „gyvybės sielą“ נפש חיה – nefeš chaja.
Ši siela taip pat yra sudaryta iš 248 dvasinių organų ir 365 gyslų, kuriuos Kūrėjas aprengė į 248 kūno organus ir 365 gyslas.
Iš tikro sielos organai veikia kūno organų pagalba, kaip „kirvis medkirčio rankoj“.
Ir todėl kūno organai gali atlikti savo funkcijas, tol kol juose yra siela, t. y. „akis gali matyti, o ausis gali išgirsti“.
Tačiau kai dingsta siela, užtemsta akys ir išnyksta visi jutiminiai organai.

Ir tuo pačiu būdu 365 dvasinės sielos gyslos „apsirengia“ 365 kūno gyslomis.
Šiomis kūno gyslomis teka kūno maistas – kraujas į 248 organus, o dvasinėmis gyslomis teka dvasinis maistas, aprūpinantis 248 sielas organus.
Ir po mirties nebelieka kūno organuose ir gyslose jokios gyvybės, t. y. jie suyra ir supūva, kaip nebuvę.
Iš tikro žmogus yra tik „protinė siela“ נפש השכלית, sudaryta tik iš priedermių (248 – daryk ir 365 – nedaryk), bei „apsirengusi“ kūno drabužiu mūsų pasaulyje, ir kuri (siela) su kūno mirtimi nemiršta.

Ir žinok, kad po Pirmo Adamo nuodėmės, ir valgymo nuo „Gėrio ir blogio pažinimo medžio“, siela ir kūnas susijungė su gėriu ir blogiu.
Ir tai yra „gyvatės nešvarumas“ זוהמה הנחש – „zohema anachaš“, kuriuo ši gyvatė pripildė Adamą ir Chava (Ievą), todėl šis nešvarumas sąlygojo visas ligas, pažeidimus ir mirtį sieloms bei kūnams.

Apie tai parašyta: „Tą dieną kai suvalgysi nuo jo (Pažinimo medžio) mirtimi numirsi“ (Berešit 2-17), t. y. מות תמות – (mot tamut) „mirtimi numirsi“ (du kartus).
Tai reiškia, kad numirsi sielos mirtimi ir kūno mirtimi.
Iš tikro, kai žmogus nusidėjo su „Gėrio ir Blogio Pažinimo medžiu“, tuo jis sąlygojo sumaištį visuose pasauliuose, todėl nėra jokio dalyko, kuris nebūtų sudarytas iš gėrio ir blogio.

Žmogaus yra sudarytas iš keturių apatinių stichijų (pagrindų),
į kurias taip pat yra įjungtas gėris ir blogis.
Iš geros pusės žmogaus kūnas sudarytas iš keturių pagrindų:
- „ugnies“אש   (eš),
- „oro“ רוח (ruach),
- „vandens“ מים (maim),
- ir „žemės“ (dulkių) עפר (afar).

Tačiau iš blogos pusės kūne buvo sukurti keturi „pažeidimai“:
- baltas,
- juodas,
- raudonas
- ir žalias.

Ir kai kuri viena iš pusių sustiprėja,
pavyzdžiui bloga, nugalėdama gerą,
tada pas žmogų ateina visos ligos ir pažeidimai,
o jei (bloga pusė) sustiprėja dar daugiau,
tada žmogaus kūnas miršta.

Jau sakėme, kad visuose pasauliuose buvo gėris susimaišęs su blogiu.
Taip pat taip atsitiko ir žmogaus sieloje,
nes ji buvo sukurta iš keturių dvasinių pagrindų.
Ir tai keturios Kūrėjo vardo raidės הוי''ה Havaja, Palaimintas Jis.
Apie tai pasakyta:
„Iš keturių pusių ateik רוח vėjau“ (Jechezkel 37 – 9).
Tai dar vadinama žmogaus siela iš geros pusės.
Tačiau ir čia:
„Tai prieš tai sukūrė Kūrėjas“ (Kohelet 7 –14).

Siela iš blogos pusės vadinama אדם בליעל (adam belijal) – niekingas (tuščias) žmogus.
Tokia siela sudaryta iš keturių „kenkimo“ pagrindų,
ir keturių „pažeidimų“ rūšių.
Iš šių keturių blogio pagrindų sudaryta žmogaus „bloga siela“,
vadinama „blogio instinktu“: (יצר הרע jecer hara).
Ir kai „bloga siela“ pergali „gerą sielą“,
pas žmogų ateina kenkėjai, pažeidimai, ir sielos ligos.
Jei blogis sustiprėja dar daugiau, žmogus miršta.

Iš tikro „tyra siela“ yra kaip „vaisius“, sudarytas iš 613 organų ir gyslų.
Ji apsirengia į „netyros sielos“ 613 organus ir gyslas,
kuri dar vadinama „vaisiaus lupena“ ( klipa).
Iš tikro šios abi sielos aprengia 613 kūno organų ir gyslų,
todėl „tyros sielos“ organai ir gyslos randasi „netyros sielos“ organuose ir gyslose.
Ir abi kartu šios sielos aprengia kūno organus.

Šių abiejų sielų egzistencijai reikalingas „dvasinis maistas“.
Tačiau „tyros sielos“ maistas išplaukia iš Toros, sudarytos iš 613 priedermių, vykdymo, vadinamų sielos duona, kaip parašyta:
„Ateikite ir valgykite mano duoną“ (Mišlei 9 – 5).

Iš tikro kiekvienas organas maitinasi iš atitinkamos priedermės, susijusios su tuo organu.
Ir jei žmogui truks kokios tai priedermės įvykdymo, atitinkamam organui truks maitinimo.
Šis maitinimas išplaukia iš keturių raidžių Kūrėjo vardo Havaja הוי''ה , kaip yra parašyta:
„o Tu atgaivini ir maitini visus“ (Nechemja 9 – 6).
Ir nuo šio vardo priklauso visos priedermės, kaip pasakė išminčiai (Akdama aTikunim):
י''ה su žodžiu שמי (Šemi) „Mano vardas“ sudaro 365,o ו''ה su žodžiu זכרי (zichri) „Mano atmintis“ sudaro 248.
(Parašyta: „Tai Mano vardas שמי amžiams, tai Mano atmintis זכרי iš kartos į kartą“ (Šemot 3 – 15).

Ir kai iš kokio tai dvasinio organo dingsta šventumas, iškart jame apsirengia netyra dvasia.
Šis netyrumas išplaukia iš keturių „netyros sielos“ pagrindų.
Apie šią paslaptį pasakė mūsų mokytojai:
„Cur (Roma, avoda zara, stabmeldystė) prisipildo tik iš Jeruzalės griuvėsių“ (Raši, pagal Jechezkel 26 – 2).
Iš tikro tada šis dvasinis organas iš ten maitinasi supurvinta duona (maistu).
Parašyta:
„Nusidėjėliai, dar būdami gyvi, yra jau mirę“ (Talmudas, Brachot).
Tai yra todėl, kad iš jų dingsta šventumas, išeinantis iš gyvo Kūrėjo, ir ant jų nusileidžia mirtis, vadinama „nešvarumo pagrindu“.

Lygiai tas pats atsitinka, kai žmogus atlieka vieną iš 365 priedermių „nedaryk“.
Kaip pasakė mūsų mokytojai:
„Jei žmogus sėdės ir neprasižengs, duodamas jam užmokestis, lyg būtų įvykdęs priedermę“ (Talmudas, Kidušin).
Dvasinis maistas, kuris yra gaunamas vykdant veiksmo priedermes, gali būti gaunamas ir 365 gyslomis (nedarant draudžiamų dalykų), tam kad atgaivinti ir maitinti 248 sielos dvasinius organus. Tačiau, jei žmogus įvykdo kokį tai prasižengimą, tada užsikemša atitinkamas vamzdis, susijęs su šiuo prasižengimu.
Tai reiškia, kad užsikemša klipos maisto nešvarumais זוהמא (zohema), prilimpančiais prie to vamzdžio.
Ir kai šis vamzdis„užsikemša“, šis organas, į kurį ateina šis vamzdis, išdžiūva.
Nors ir nors šis organas nėra pažeistas negrįžtamai, kaip prasižengus su veiksmo priedermėmis, bet jis jau turi „defektą“.
Todėl privalo žmogus iš visų jėgų ieškoti, kaip įvykdyti 613 priedermes.
Ir kai žmogus įvykdys kokią tai tai veiksmo priedermę, tada jis galės pašalinti iš atitinkamo sielos organo, susijusio su šia priederme, klipos nešvarumą.
Ir tada dvasinis organas galės normaliai funkcionuoti, nes tada ant jo nusileis dvasinis šventumas, nes jau bus pašalintas klipos nešvarumas.

Apie tai parašyta: „Ir bus jūsų nuodėmes ant jūsų kaulų“ (Jechezkel 32 – 27), nes kai viena pusė pakyla, kita, krenta.
Ir taip pat, jei pasitaikys žmogui koks prasižengimas, bet jis susilaikys, tada taip pat dings nešvarumas iš atitinkamos dvasinės gyslos, susijusios su tuo prasižengimu.
Iš tikro tada žmogus galės pritraukti dvasinę šviesą (gausybę) per šį dvasinį vamzdį, o jo siela pasidarys Palaiminto Kūrėjo šventumo sostu ir vežimu (מרכבה - merkava).
Ir tai paslaptis: „Tėvai yra merkava“ (Berešit raba, Zohar).