• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

השלום בעולם ג  

Taika pasaulyje

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                     3.

            Jei nusipelnys – „pagreitintai“, jei nenusipelnys – „savo laiku“

Ir reikia žinoti, kad vystymosi dėsnis, apimantis visą realybę, garantuoja visą blogį „apversti“ į „gėrį“.
Iš tikro šis dėsnis iš viršaus vykdo „Dangaus“ karalystės įsakymus, t.y. visai neklausdamas „žemės gyventojų“ nuomonės.
Tačiau Kūrėjas davė žmogui protą, galimybę ir leidimą kontroliuoti šį vystymosi dėsnį, tuo būdu pagreitinant savo išsivystymą laisvu pasirinkimu, visai neatsižvelgiant į laiko faktorių.
Tai reiškia, kad čia mes sutinkame dvi vystymosi kryptis, vadinamas:
„Dangaus karalystė“ – pati garantuojanti visą visą ir blogį ir žalą sugrąžinti į gėrį ir naudą.
Tačiau tai įvyks „savo laiku“, t.y. su visais išplaukiančiais sunkumais ir laiko ilgumu.
Ir „žemės karalystė“.

Tačiau, kai „vystymosi objektas“ yra gyvas ir jaučiantis padaras, jis kenčia didelius skausmus ir kentėjimas, atsidūręs po „vystymosi presu“, kurio „spaudimas“ yra žiaurus ir negailestingas.
Ir „žemės karalystė“ – tai žmonės, paėmę vystymosi „vadžias“ į savo rankas, turintys galimybę visiškai išsilaisvinti iš laiko „grandinių“ ir pagreitinti proceso užbaigimą – „vaisiaus sunokimą“.

Apie Galutinį Izraelio išsigelbėjimą ir Galutinį ištaisymą pasakė išminčiai, aiškindami Kūrėjo žodžius (Talmudas, Sanhedrin):
„Aš – Kūrėjas, savo laiku, pagreitintai“ (Ješaja 60 – 22).
Jei nusipelnys – „pagreitintai“, jei nenusipelnys – „savo laiku“.
Tai reiškia, kad jei Izraelis paims vystymosi dėsnį į savo rankas, t.y. laiką, kuris turi praeiti, kad blogos savybės pasikeistų į geras, tada Izraelis galės savarankiškai kontroliuoti šį procesą.
Tada Izraelis visiškai išsilaisvins iš „laiko grandinių“ ir viskas priklausys tik nuo pačio žmogaus noro, kuo greičiau užbaigti „pradėtą darbą“.
Tačiau, jei Izraelis nenusipelnys paimti savo blogų savybių ištaisymo procesą į savo rankas, ir tai paliks „Dangaus karalystei“, tada jiems taip pat yra garantuotas Galutinis ištaisymas, tik jau kitu būdu.
Tai reiškia, kad „Dangaus karalystė“ veikia lėtai, pakopa po pakopos, kol „apverčia“ visą blogį ir žalą į gėrį ir naudą, kaip vaisius, bręstantis ant medžio.

Todėl čia Galutinis ištaisymas nors ir yra visiškai garantuotas, tačiau jau priklauso nuo laiko.
Ir šiuo vystymosi būdu visos pakopos turi praeiti lėtai ir per ilgą laiką.
Tačiau mūsų atveju, kai „vystymosi objektas“ yra „gyvas ir jaučiantis“, šis „objektas“ turi iškęsti neapsakomas kančias, kurias sukelia „spaudžiantis“ vystymosi „presas“.

Kol „stumianti jėga“ pakelia žmogų iš pačios „žemiausios“ pakopos iki „aukščiausios“.
Ir ši „stumianti jėga“ yra be galo skausminga, negailestinga bei žiauri.
Apie tai pasakė išminčiai:

„Pastatys Kūrėjas jiems Karalių, kurio teismai tokie žiaurūs, kaip Hamano, tada Izraelis padarys „atgailą“ ir sugrįš prie gerumo“.
Iš tikro Izraeliui yra garantuotas „laipsninio“ vystymosi dėsnio būdu atėjimas į ištaisymo užbaigimą, ir šis kelias yra vadinamas – „savo laiku“.
Tačiau tai ilgas ir sunkus kelias.
Ir kitas kelias, jei Izraelis paims šį vystymosi dėsnį į savo kontrolę, vadinamas – „pagreitintai“, kada šis kelias visai nepriklauso nuo laiko ir yra žymiai lengvesnis bei sąmoningas.