• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר סא, סב, סג, סד, סה 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             61.

Tačiau iškyla klausimas, kodėl knyga Zohar nebuvo atverta pirmoms kartoms?
Juk be jokios abejonės šios kartos savo tyrumu ir svarbumu pranoko paskesnes, t.y. buvo labiau vertos šios knygos.
Dar reikia paklausti, kodėl iki švento Ari, t.y. ankstesniems už jį kabalistams, nepasirodė knygos Zohar komentaras?
Ir labiausiai keista, kodėl iki mūsų kartos nepasirodė komentarai Ari knygos Zohar komentarams?
Iškyla klausimas, argi mūsų karta yra labiausiai verta ir pasiruošusi priimti šią išmintį?

Atsakymas tas, kad pasaulis per 6000 savo egzistencijos metų skaitosi kaip vienas parcufas (dvasinis objektas).
Ir pas šį parcufą yra trys dalys: galva, kūnas ir galūnės, t.y. ch – b – d (chochma, bina, daat),
ch – g – t (chesed, gvura, tiferet) ir n – h – j (necach, hod, jesod).
Apie tai pasakė išminčiai:
„2000 metų „Tohu“ (chaosas),
2000 metų „Tora“
ir 2000 metų „Mašiacho atėjimo dienos“ (Talmudas, Sanhedrin).

Tai reiškia, kad per pirmus 2000 metų, ir tai parcufo „galva“, arba ch – b – d, šviesos buvo labai mažos, todėl tai skaitėsi kaip „galva“ be „kūno“, kur yra tik nefeš šviesa.
Kaip jau žinome, kad tarp šviesų ir indų yra atvirkštinė priklausomybė.
Ir yra taisyklė, kad kiekviename parcufe pirmiausiai atsiranda aukščiausi indai, o su šviesomis yra atvirkščiai, t.y. pirmiausia į aukščiausius indus įeina ir „apsirengia“ žemiausios šviesos.

Taigi, kol parcufe yra tik aukščiausi indai, t.y. indai ch – b – d, į juos nusileidžia ir „apsirengia“ tik šviesa nefeš.
Ir tai yra pačios žemiausios šviesos, todėl parašyta apie pirmuosius 2000 metų, kad tai aspektas – „Tohu“.

Per antrus 2000 pasaulio gyvavimo metų, ir tai yra ch – g – t indai, į pasaulį nusileidžia ir apsirengia šviesa ruach, tai paslaptis – „Tora“.

Ir per paskutiniuosius 2000 metų, t.y. į n – h – j indus išeina į pasaulį ir apsirengia jame šviesa nešama, ir tai labai didelė šviesa.
Todėl t ai – „Mašiacho atėjimo dienos“.

                                                                    62.

Ir tokia tvarka yra kiekviename atskirame parcufe, t.y. induose ch – b – d ir ch – g – t iki „krūtinės“ šviesos yra paslėptos.
Tai reiškia, kad aukščiausia išmintis (chochma) atsiveria n – h – j, t.y. tik žemiausiuose induose.
Ir dėl šios priežasties, t.y. kol dar neprasidėjo pasaulyje atsiverti patys žemiausi indai n – h – j bendrame parcufe.
Todėl iki paskutinių 2000 metų buvo Zoharo išmintis bendrai ir kabalos išmintis atskirai paslėpta nuo pasaulio.

Tačiau Ari gyvenimo metais, kai jau priartėjo indų žemiau „krūtinės“ užbaigimo laikas, atsivėrė pasauliui aukštutinė išmintis.
Ir šis atsivėrimas įvyko per dievišką Icchako Lurijos (Ari) sielą, kuri buvo pasirengusi priimti šią didelę šviesą.
Todėl Ari ir „perdavė“ pasauliui „raktus“ nuo knygos Zohar ir bendrai nuo visos kabalos išminties, tuo „nustumdamas“ į šalį visus, buvusius anksčiau už jį.

Tačiau šie indai dar nebuvo visiškai užbaigti (Ari mirė 5332 metais), ir pasaulis dar nebuvo vertas bei pasirengęs suvokti jo žodžius.
Todėl Ari suprato tik mažas ypatingų asmenybių skaičius, tačiau jiems nebuvo duotas leidimas „iš viršaus“ tai atverti visam pasauliui.

Ir jau mūsų kartoje, kai mes esame artimi prie paskutinių 2000 metų užbaigimo, yra duotas leidimas atverti Ari žodžius ir knygą Zohar visam pasauliui.
Taigi, dabar jau yra leista „iš viršaus“ atverti labai didelę ir svarbią šios išminties dalį.
Todėl nuo mūsų kartos ir toliau knyga Zohar pradės atsiverti vis labiau ir labiau, iki visiško atsivėrimo, nes toks ir yra Kūrėjo noras.

                                                                       63.

Taip pat reikia suprasti, kad pirmųjų kartų dvasinis – dorovinis lygis yra nepalyginamai aukštesnis už dabartinių.
Taigi yra taisyklė, kad visuose pasauliuose ir visose sielose kiekvienas skaidriausias „išeina“ pirmiausiai.
Ir pirmiausiai į pasaulį „išėjo“ skaidriausi indai ir sielos, t.y. ch – b – d, todėl sielos pirmuose 2000 metuose buvo ypatingai aukštos.
Tačiau šios sielos negalėjo priimti visą šviesos dydį, nes dar trūko pasauliuose ir sielose apatinių indų, t.y. n – h – j (necach, hod ir jesod).

Taip pat ir antruose 2000 metų, kai jau pasaulyje ir sielose „išėjo“ ch – g – t (chesed, gvura ir tiferet) indai, sielos buvo dar labai skaidrios.
Tai reiškia, kad ch – g – t savybės yra labai artimos ch – b – d indų savybėms, todėl dėl indų trūkumo, dar pasaulyje buvo paslėptos aukštutinės šviesos.
Taigi, bendrame dvasiniame parcufe tai skaitosi nuo „krūtinės“ ir žemiau vieta, kaip pasaulyje, taip ir sielose.
Ir todėl mūsų kartoje, sielų esmė yra pati blogiausia, kokia tik yra buvusi realybėje.
Tačiau tik mūsų sielos ir mūsų laikmetis užbaigia bendrą sielų ir pasaulio parcufą (objektą).
Tai reiškia, kad tik mūsų karta ir mūsų laikmetis gali užbaigti visą sielų ir pasaulio darbą.
Taigi dabar, kai jau yra užbaigti žemieji indai n – h – j, bendrame parcufe yra „galva“, „kūnas“ ir „galūnės“.
Todėl dabar gali į parcufą pilnai įeiti visas šviesos dydis, t.y. visos nefeš, ruach ir nešama šviesos.
Todėl tik su pačių žemiausių sielų „užbaigimu“ ir „nusileidimu“, pasaulyje gali pasirodyti pačios aukščiausios šviesos.

                                                                       64.

Ir iš tikro ši problema spendžiama ir Talmude.
Tai reiškia, kad visi sutinka, kad pirmieji išminčiai buvo svarbesni už paskesniuosius, tačiau pagal Toros išminties supratimą, vėlesni išminčiai yra žymiai svarbesni už pirmuosius.

Taigi aišku, kad pirmosios kartos yra žymiai svarbesnės už paskesnes kartas pagal savo sielų esmę, t.y. pagal principą, kad labiau „skaidrus“ į pasaulį išeina pirmas.
Tačiau pagal Toros išminties suvokimą, paskesnės kartos yra žymiai aukštesnės už pirmąsias.
Ir todėl sakėme, kad bendra pakopa yra užbaigiama būtent paskutinėmis sielų kartomis.
Tai reiškia, kad šios paskutinės sielos gauna pačias didžiausias šviesas, nors šių sielų esmė ir yra pati blogiausia.

                                                                     65.

Taip pat reikia suprasti, kodėl yra draudžiama ginčytis su pirmaisiais išminčiais, kas liečia atvirą Torą.
Dalykas tas, kad kas liečia praktinį Toros priedermių vykdymą, pirmieji išminčiai žymiai pranoko paskesnius.
Tai yra todėl, kad praktinis priedermių vykdymas išplaukia iš šventų sfirot indų.
Tačiau „Toros paslaptys“ ir „Toros priedermių skoniai“ išplaukia iš šviesų, esančių sfirot.
Taigi jau sakėme, kad yra atvirkštinė priklausomybė tarp indų ir šviesų, t.y. aukštutiniai indai atsiranda pirmieji.
Todėl pirmieji išminčiai pranoko kas liečia praktinį Toros priedermių vykdymą paskesnius.
Tuo tarpu su šviesomis yra atvirkščiai, t.y. pirmiausia į parcufą įeina žemiausios šviesos.
Todėl, kas liečia „Toros paslaptis“ ir „priedermių skonius“, paskutinieji išminčiai pranoksta pirmuosius.
Ir suprask gerai.