kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

שמעתי ז 

„Šamati“ 7

ravas Baruchas Ašlagas

 
 
 

Uždaryti užduotį



                      Ką reiškia: „Įprotis pasidaro antra prigimtimi“                                                                    


Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi.
Todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti.
Tai reiškia, kad nežiūrint į tai, jog žmogus neturi jokio pojūčio tame dalyke, pripratimo dėka, žmogus pradeda jį jausti.
Ir reikia žinoti, kad „jutimo aspekte“ yra skirtumas tarp Kūrėjo ir kūrinių.
Tai reiškia, kad pas kūrinius yra aspektas „jaučiantis“ ir „jaučiamas“, „siekiantis“ ir „siekiamas“.
Taigi mumyse yra bendras „jaučiančio“ su „juntama realybe“ aspektas.
Tada kai realybė be „jaučiančio“ – tai pats Kūrėjas, o tai:
„Mintis visai negali Jo suvokti“.


Tada, kai pas žmogų, visa jo realybė, tai tik dėka „jaučiančio“ tą realybę.
Ir taip pat realybės teisingumas, vertinamas tik pagal „jaučiantį“ tą realybę.
Tai reiškia, ką „jaučiantis“ jaučia, tokia ir yra jam tiesa.
Taigi, jei žmogus jaučia „kartų“ skonį realybėje, t.y. jis randasi tokioje būsenoje, kad jam blogai ir kenčia kentėjimus.
Toks žmogus dvasiniame darbe vadinasi – „nusidėjėlis“, nes jis kaltina Kūrėją, kuris vadinamas: „geras ir darantis gėrį“.
Taigi, Kūrėjas sąlygoja pasauliui vien tik gera, o žmogaus jaučia, kad jis gauna iš Kūrėjo atvirkščiai, t.y. toje būsenoje, kurioje randasi žmogus, jam yra blogai.


Todėl, reikia suprasti, ką pasakė išminčiai, sako Kūrėjas:
„Nesukūriau pasaulio, bet tik visiškiems nusidėjėliams, arba absoliutiems teisuoliams“. 


Paaiškinimas.
Jei žmogus jaučia „gerą“ skonį pasaulyje, tada jis pateisina Kūrėją, ir sako, kad Kūrėjas sąlygoja pasaulyje vien tik gera.
Ir jei žmogus jaučia „kartų“ skonį pasaulyje, tada jis – nusidėjėlis, nes kaltina Kūrėją.
Taigi, viskas yra matuojama pagal žmogaus jausmus.
Tada, kai Kūrėjui visai nepriskiriami visi šie pajautimai, kaip parašyta Vienybės dainoje:
„Tu toks, kaip visada, tavyje nėra nei trūkumo, nei pertekliaus“.
Todėl visi pasauliai ir visi pasikeitimai – tik santykyje su „gaunančiaisiais“, ir priklauso nuo žmogaus pajautimo.