kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר סו, סז  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                              66.



Ir žinok, kad kiekviename dalyke yra „išorinė“ ir „vidinė“ pusė.
Tai reiškia, bendrai pasaulyje Izraelis, t.y. Abrahamo, Icchako ir Jakovo palikuonys, skaitosi pasaulio „vidine“ puse, o septyniasdešimt pasaulio tautų skaitosi pasaulio „išorine“ puse.


Taip pat ir pačiame Izraelyje yra „vidinė“ pusė, ir tai tobulieji, dirbantys Kūrėjui.
Ir taip pat yra „išorinė“ pusė, tai tie žmonės, kurie nepašvenčia savęs Kūrėjo darbui.


Taip pat ir pasaulio tautose yra „vidinė“ pusė, ir tai „pasaulio tautų teisuoliai (chasidei umot aolam).
Ir yra „išorinė“ pasaulio tautų pusė, ir tai pasaulio piktadariai ir kenkėjai.


Taip pat pas dirbančius Kūrėjui iš Izraelio sūnų, yra „vidinė“ pusė, ir tai tie, kurie nusipelno suprasti vidinę Torą ir Jos paslaptis.
Ir yra „išorinė“ pusė, tai tie, kurie užsiima tik išoriniu priedermių laikymusi.


Taip pat kiekviename Izraelio žmoguje yra jame „vidinė“ dalis, ir tai Izraelio aspektas žmoguje, t.y. „taško širdyje“ paslaptis.
Ir yra „išorinė“ dalis, ir tai „septyniasdešimt pasaulio tautų“ aspektas žmoguje, t.y. pats kūnas (kūniški, egoistiški norai).


Tačiau šis „septyniasdešimt pasaulio tautų“ aspektas Izraelio žmoguje skaitosi, kaip „gerai“ (perėję į judaizmą).
Tai reiškia, kad šis aspektas yra susiliejęs su „vidine“ puse, ir todėl panašus į pasaulio Tautų „teisiuosius gerus“, kurie atėjo ir susijungė su Izraeliu.



                                                               67.



Taigi, kai „Izraelio žmogus“ stiprina ir didina svarbumą savo „vidinei“ daliai, t.y. aspektui „Izrael, esančiai jame, tada jis iškelia „Izrael“ aspektą aukščiau už išorinį, „pasaulio tautų“ aspektą.
Tai reiškia, kad žmogus deda visas pastangas, kad iškelti savo „vidinį“ aspektą, t.y. gyvena „sielos naudai“.
Ir „pasaulio tautų“ aspektui žmogus skiria tik mažą, būtiną kūno egzistencijos palaikymui, dalį. 


Kaip parašyta „Avot“ pirmoje dalyje:
„Padaryk savo užsiėmimus Tora pastoviu (pirmaeiliu) dalyku, o kitus darbus – antraeiliu“.
Taigi, tada „Izraelio žmogus“ savo veiksmais sąlygoja pakilimą bendram viso pasaulio „išorės“ ir „vidaus“ santykiui.
Ir tada „Izraelio sūnūs“ – „vidinė“ viso pasaulio pusė, kyla savo tobulume vis aukščiau ir aukščiau, o „išorinė“ viso pasaulio pusė, t.y. „pasaulio tautų“ aspektas, supranta ir pripažįsta „Izraelio sūnų“ svarbumą.


Tačiau, jei yra atvirkščiai (neduok dieve), t.y. jei „Izraelio žmogus“ stiprina ir teikia svarbumą savo išoriniam – „pasaulio tautų“ aspektui, ir iškelia jį virš savo „Izraelio“ aspekto.
Apie tai parašyta Toroje:
„Ir geras, kuris yra tavyje (t.y. „išorė“) pakils virš tavęs vis aukščiau ir aukščiau, o tu pats (t.y. „vidus“, Izraelis tavyje), nusileisi vis žemyn ir žemyn“ (Dvarim 28).


Tai reiškia, kad tik Izraelis ir būtent Izraelis, sąlygoja savo veiksmais, kad viso pasaulio „išorė“, t.y. „pasaulio tautos“, kyla vis aukščiau ir aukščiau.
Tai reiškia, kad viso pasaulio „kilimas“ ar „kritimas“ priklauso tik nuo „Izraelio“ – „vidinės pusės“.
Ir tada „išorė“ sustiprėja prieš „vidų“, ir „nuleidžia“ Izraelį iki žemės.
Taigi pasaulio „vidus“, t.y. „Izraelio sūnūs“ leidžiasi vis žemyn ir žemyn (neduok dieve).