kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • להיות תכלית הבריאה הוא נפלא עד לאין ערך, כי ניצוץ קטן ודל, כמו נפשו של אדם אפשר לו לעלות בהשגתו אל על יותר ממלאכי השרת. בעה''ס, שפחה כי תירש גבירתה Iš tikro kūrimo tikslas yra labai išaukštintas ir nuostabus dalykas, nes kad labai mažą žmogaus sielos kibirkštį galima pakelti į tokias dvasines „aukštybes“, kurios yra aukščiau už „Tarnystės Angelus“. (Baal Sulamas, „Kai tarnaitė paveldi ponią“ )

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא שביעאה  

Zohar „Toros Įsakymai. Septintas“

rabi Šimonas ben Jochajus

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                       (Ištraukos)


                                                           Zohar


Septinta priedermė, tai apsipjaustyti aštuntą dieną,
ir išmesti „orla“ (apyvarpės) nešvarumą.

Iš tikro tas „gyvumas“ (malchut), tai – aštunta iš visų pakopų,
(t.y. kai pradedame skaičiuoti nuo binos ir į apačią).
Ir ta dvasia (nefeš), kuri išskrenda,
turi pasirodyti aštuntą dieną,
nes ji yra aštunta pakopa...


Tada iš tikro matosi, kad tai gyva dvasia (נפש חיה – nefeš chaja),
tai yra šio švento „gyvumo“ (malchut) dvasia,
o ne iš „sitra achra“ (kitos, netyros pusės).
Apie tai parašyta:
„Ir išves vanduo knibždančius“(Berešit 1 – 20),
kaip paaiškinta Chanocho knygoje:
„Įrašys vanduo šventą sėklą nefeš chaja įrašu“.

Ir tai yra raidės י – „jud“ įrašas,
įrašytas ant švento kūno,
svarbiausias iš visų pasaulio įrašų...


Parašyta:
„Ir paukščiai skraidys ant žemės“ (Berešit 1 – 20),
tai Elijahu, apskrendantis pasaulį keturiais „suplasnojimais“,
kad būtų kiekvienoje švento „brit – mila“ (apipjaustymo) ceremonijoje.
Todėl reikia paruošti jam krėslą ir pasakyti garsiai:
„Čia krėslas Elijahu“.
Jei nėra pasakoma,
jis ten neatsiranda.


                                            Sulam              Jehuda Ašlagas


Yra keturios klipot (netyros jėgos):
רוח סערה „ruach seara“ (uraganinis vėjas),
ענן גדול „anan gadol“ (didelis debesis),
אש מתלקחת „eš mitlakachat“ (deginanti ugnis),
נוגה לו סביב „noga lo saviv“ ( švytėjimas aplinkui).


Trys pirmos klipot visiškai netyros,
bet „klipat noga“ pusė yra bloga,
o pusė – gera.
Ir kai prie jos yra prisitvirtinusios kitos trys klipot,
ji (noga) pasidaro visa bloga.
Tačiau, kai trys klipot yra pašalinamos,
ir „noga“ susijungia su šventumu,
ji pasidaro visa gera.
Šių trijų klipot vieta yra kūno (lytinio organo) gale,
t.y. parcufo pabaigoje,
ir tai jesod (susijungimo vietos) pabaiga.


Ten yra dvi odelės, viena ant kitos.
Viena odelė vadinasi ערלה – „orla“ (apyvarpė),
ir joje randasi trys netyros klipot:
ruach seara, anan gadol ir eš mitlakachat.


Kita odelė vadinasi פריעה – „prija“,
ir tai yra „klipat noga“,
pusė gera ir pusė bloga.
Iš tikro Pirmasis Adamas gimė apipjaustytas,
nes trys netyros klipot neturėjo kontakto su juo.
Adamas turėjo tik „klipat noga“, tai yra „prija“ odelę.
Ir ji buvo visiškai gera, nes buvo visiškai atskirta nuo netyrų klipot,
bei buvo susijungusi su šventumu.
Tačiau po „Pažinimo medžio“ nuodėmės,
t.y. po gyvatės, kuri savyje turi tris netyras klipot, sugundymo,
Adamas vėl „užtraukė“ ant savęs antrą odelę „orla“.


Kaip pasakė išminčiai:
„Pirmasis Adamas buvo aptrauktas (po nuodėmės) orla“ (Talmudas, Sanhedrin)...
Todėl dabar žmogui reikia dviejų ištaisymų:
1. apipjaustymo „orla“;
2. „prija“ sujungimo su šventumu.

Pagal dvasingumo prigimtį, visi objektai yra „įjungti“ vienas į kitą.
Ir „orla“ kartą jau buvo „prisilietusi“ prie jesod,
todėl kai ją nupjauname,
ji su savimi iš jesod „pasiima“ dalį šventumo.
Ir kai mes išmetame „orla“ lauk (kur visada yra klipot),
jos „čiulpia“ pasilikusią ten mažą šventumo kibirkštį.


Iš tikro klipot jau nebenori „kaltinti“ Izraelio ir prarasti šią kibirkštį.
Juk jei klipot pradės „kaltinti“ Izraelį,
jos praras savo dalį, kurią pasiima iš šventumo „likučių“.
Todėl klipot pasidaro Izraelio „advokatu“,
kad būtų išsaugotas joms šis mažas švytėjimas.


Tačiau Elijahu nesutinka su šiuo ištaisymu,
t.y. kad būtų šviesa perduodama ir paliekama „sitrai achrai“.
Ir klipot jau „nebekaltina“ Izraelio,
nes už tai gauna „dalį šventumo“.
Todėl, kad ištaisyti ir tai, Elijahu perima „kaltintojo“ pareigą sau,
nes visai nenori sitrai achrai duoti net ir mažą „dalį šventumo“.
Ir nežiūrint į tai, kad „sitra achra“ jau nebekaltina bei pasidaro Izraelio „advokatu“,
Elijahu „kaltina“ pats, kad visiškai išrauti „sitros achros“ jėgas,
ir atskirti ją nuo šventumo.
Todėl reikia prie Kūrėjo įsakymo („burnos“) pridėti ir Elijahu „burną“ (kaltinimą).
Kūrėjo „burna“ (įsakymas) atsiveria „mila“ (apipjaustymo) ir „prija“ dėka.
Tačiau tai dar palieka dalį „sitrai achrai“,
o Elijahu „burna“ (kaltinimas) išrauna šviesą iš „sitros achros“ visiškai.
Apie tai parašyta:
„Burna liudijanti, kad Izraelis paliko „brit“ (sandorį), tuo pačiu paliudys, kad Izraelis vykdo „brit“ sandorį“.