13.
„Paskutinės kartos“ gyvenimo sąlygos
Pirmiausia kiekvienas gerai turi suprasti ir išaiškinti savo artimiesiems bei aplinkiniams,
kad taika visuomenėje, t.y. taika valstybėje ir viso pasaulio taika yra tampriai susiję tarpusavyje.
Tai reiškia, kad kol visuomenės įstatymai nepatenkins kiekvieno visuomenės nario noro,
ir liks „mažuma“ nepatenkinta valstybės valdymu, ši „mažuma“ kas „duobę“ ir norės nuversti valstybę.
Ir jei pas „nepatenkintus” neužteks jėgų „veidas į veidą“ susiremti su valstybės valdymu, tada jie tai padarys aplinkiniu būdu, kaip pavyzdžiui sukiršinant dvi valstybes vieną su kita, ir taip atvedant prie karo „slenksčio“.
Ir natūralu, kad karo metu prie šių „nepatenkintų“ prisijungs dar didesnis nepatenkintų valstybės valdymu skaičius, kurie taip pat turės viltį nuversti valstybę, ir sukurti naują, sau palankų, valstybės valdymą.
Todėl matome, kad individo taika yra tiesioginis faktorius taikai valstybėje.
Dar turime atsižvelgti į tuos, būtinai kiekvienoje valstybėje esančius žmones, kuriems karas yra verslas ir bendrai pasisekimo gyvenime garantas.
Ir tai – ginklų pramonė, bei prekeiviai, taip pat karo instruktoriai, kurie kiekvienoje valstybėje sudaro nors mažą, tačiau labai svarbią valstybės gyventojų dalį.
Iš tikro, jei visus šiuos žmones prijungsime prie „nepatenkintų“ egzistuojančiais įstatymais,
tada gausime, kad kiekvienu metu yra didelis skaičius žmonių, trokštančių karo ir „kraujo praliejimo“.
Todėl matome, kad pasaulio taika ir valstybės taika priklauso viena nuo kitos.
Ir net ta visuomenės dalis, kuri yra patenkinta egzistuojančia santvarka bei savo gyvenimu,
t.y. apsukrūs ir energingi, jiems taip pat išlieka didelis rūpestis dėl įtampos,
kurią kelia šie „nepatenkintieji“.
Todėl, jei žmonės bendrai suprastų tikrą taikos vertę, jie su džiaugsmu priimtų „paskutinės kartos“ įstatymus, nes žmogus viską „atiduos už savo sielą“ (Jobas 2 – 4).