kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אולם עדיין נשאר לנו מקום לשאלה, אם כל תכלית התורה וכל הבריאה, אינה אלא להרים את האנושות השפלה, עד שיהיו ראויים לאותו רוממות הנפלאה – "ולדבקה בו יתברך ויתעלה". היה לו לברא אותנו ברוממות זו, ולא להטריח אותנו ביגיעת הבריאה, התורה והמצוות? בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje? Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse? (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

מצוה אחת ב 

Viena priedermė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

           


                                  

                                                                         2.


                                                    Kalba, mintis, veiksmas


Visas dvasinis darbas turi apimti:
mintį, kalbą ir veiksmą.
Jau aptarėme vienos priedemės „veiksmo“ aspektą.
Tai reiškia, kad žmogus turi visą savo laisvą laiką pašvęsti kitų žmonių naudai.
Tačiau šioje priedermėje svarbiausias yra „minties“ aspektas, žymiai svarbesnis už ypatingas priedermes „tarp žmogaus ir Kūrėjo“.


Iš tikro priedermėse „tarp žmogaus ir Kūrėjo“ pats veiksmas reikalauja minties ir intencijos,
kad viskas būtų dėl Kūrėjo, t.y. visas „veiksmas“ turi būti „dėl Kūrėjo“.
Tačiau priedermių dalis „tarp žmogaus ir jo artimo“ yra paremtos paprasčiausiu žmogaus padorumu ir sąžine.


Ir jei žmogus atliks priedermes vien tik remdamasis savo „padorumu ir sąžine“, skaitysis, kad žmogus neatliko nieko.
Tai reiškia, kad tokie žmogaus veiksmai nepriartins žmogaus prie Kūrėjo ir prie Toros ir priedermių vykdymo „lišma“.
Todėl kiekvienas žmogus turi mintyse galvoti, kad jis atlieka priedermę tik dėl „malonumo Kūrėjui suteikimo“.


Iš tikro žmogus turi „susitapatinti“ su Kūrėjo keliais:
„Koks Kūrėjas yra gailestingas, toks ir žmogus turi būti gailestingas,
kaip Kūrėjas visada daro tik gera, taip ir žmogus visada turi daryti tik gerą“.


Ir šis „įsivaizdavimas“ kartu su „gerais darbais“ priartins žmogų prie Kūrėjo, nes žmogaus „forma“ sutaps „šventa dvasine forma“.
Tada pasikeis visa žmogus „materija“ ir bus pasirengusi priimti tikrą „auštutinę gausybę“.


Ir kas liečia „kalbą“ – tai garsiai tariama malda, dvasinio darbo metu ir nustatytu laiku, taip kad Kūrėjas „apverstų“širdies norus iš „egoizmo“ į „sąlygojimą“.
Taip pat žmogus turi garsiai skaityti Torą ir visus Jos komentarus.