- הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
- !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא קדמאה
Zohar „Toros įsakymai. Pirmas“ (1)
rabi Šimonas ben Jochajus
Uždaryti užduotį
(Ištraukos)
Zohar
בראשית ברא אלהים „Pradžioje sukūrė Kūrėjas“ (Berešit 1 – 1).
Tai pirmas įsakymas iš visų. Ši priedermė vadinasi „Kūrėjo baimė“, vadinama „pradžia“.
Kaip parašyta „išminties pradžia – Kūrėjo baimė“ (Tehilim 111 – 10).
„Kūrėjo baimė – pažinimo pradžia“ (Mišlei (Patarlės) 1 – 7), todėl kad Kūrėjo baimė vadinasi pradžia, tai vartai įėjimui į tikėjimą.
Šios priedermės dėka egzistuoja pasaulis.
Baimė dalinasi į tris rūšis. Dvi iš jų neturi tinkamos šaknies, tik viena turi tikrą baimės šaknį.
Yra žmogus, bijantis Kūrėjo, kad nieko neatsitiktų jo vaikams arba bijantis, kad nieko neatsitiktų jo sveikatai, ar turtui.
Todėl toks žmogus bijo Kūrėjo pastoviai. Vadinasi baimė, kuria jis bijo Kūrėjo, nėra šaknis (nes nauda sau yra priežastis, o baimė tik pasekmė).
Yra žmogus, bijantis Kūrėjo, dėl bausmės kitame pasaulyje arba bausmės gehinome (pragare).
Dvi šios baimės (t.y. bausmės šiame baimė arba baimė bausmės kitame pasaulyje) nėra tikros baimės šaknis.
Tikra baimė ta, kad žmogus bijo savo Kūrėjo, nes Jis yra „didis ir viešpataujantis“, kad jis visų pasaulių priežastis ir esmė. Ir viskas skaitosi prieš Jį kaip niekas, kaip parašyta:
„Ir visi žemės gyventojai nieko nereiškia“ (Daniel 4 – 32).
Sulam (Jehuda Ašlagas)
Paaiškinimas.
Yra trys Kūrėjo baimės rūšys, ir tik viena rūšis skaitosi tikra baime:
1) Žmogus bijo Kūrėjo ir vykdo priedermes, kad būtų sveiki jo vaikai, kad nieko neatsitiktų jo sveikatai ir pinigams, t.y. žmogus bijo bausmės šiam pasauly.
2) Žmogus bijo taip ir bausmės gehinome (pragare).
Ir dvi šios baimės nėra tikra baimė, nes nėra vykdoma baimė, kaip Kūrėjo priedermė, ir tik nauda sau yra baimės priežastis.
Taigi, nauda sau yra šaknis (priežastis), o baimė tik šaka (pasekmė), išplaukianti iš naudos sau.
3) Tačiau „tikra baimė ta, kad žmogus bijo savo Kūrėjo, nes Jis yra „didis ir viešpataujantis“, t.y. Jis yra visų pasaulių priežastis ir esmė. Ir viskas skaitosi prieš Jį kaip niekas, kaip parašyta: „Ir visi žemės gyventojai nieko nereiškia“...
Taigi Kūrėjas yra šaknis (priežastis), ir iš Jo išeina visi pasauliai, kuriuos Jis sukūrė: ir apatiniai, ir viršutiniai.
Tai tai reiškia, kad visi pasauliai skaitosi prieš Jį kaip niekas, nes nieko neprideda prie Kūrėjo esmės.
Apie tai parašyta: „Žmogus turi nukreipti širdį ir troškimus būtent į šią vietą, kuri vadinasi baimė“.
Kad būtų susiliejęs su Kūrėjo baime visu noru ir troškimu, kaip tinka Karaliaus priedermei.
Zohar
Pravirko rabi Šimonas ir pasakė: „Vargas, jei pasakysiu, vargas, jei nepasakysiu.
Jei pasakysiu, sužinos nusidėjėliai, kaip dirbti Kūrėjui, o jei nepasakysiu, praras mūsų draugai šį dalyką.
Nes toje vietoje, kur yra šventa baimė, prieš ją žemiau yra „bloga baimė“.
Ši bloga baimė muša su pykčiu, ir tai „diržas“ mušti nusidėjėlius.
(T.y. bausti juos už nuodėmes. Todėl bijojo rabi Šimonas atverti, kad nesužinotų nusidėjėliai, kaip išvengti bausmės. Nes bausmė ištyrina (ištaiso) juos.).
Sulam (Jehuda Ašlagas)
Paaiškinimas.
Čia yra užuomina į tai, kad negali rabi Šimonas pasakyti šių dalykų pilnai, dėl baimės nepakenkti nusidėjėliams.
Taigi čia rabi Šimonas atveria paslaptį, kaip susijungti su „Gyvybės medžiu“ ir neprisiliesti prie „Mirties medžio“.
Tai leistina tik tiems, kurie ištaisė „Gėrio ir Blogio Pažinimo medį“.
Tačiau nusidėjėliams, kurie dar neištaisė Pirmo Adamo „Pažinimo medžio“ nuodėmės, draudžiama tai žinoti.
Tai reiškia, kad nusidėjėliai turi pirmiausiai visą darbą paskirti „Pažinimo medžio“ nuodėmės ištaisymui.
Apie tai parašyta: „Kad neištiestų rankos, ir nepaimtų nuo Gyvybės medžio, ir negyventų amžinai“ (Berešit 3 – 22).
Taigi, kai Adamas nusidėjo su „Pažinimo medžiu“, jis buvo išvarytas iš Gan Eden (Rojaus), dėl
baimės, kad nesusijungtų su „Gyvybės medžiu“ ir gyventų amžinai.
Juk tada šis trūkumas, kurį padarė „Pažinimo medyje“, liktų neištaisytas...
Todėl, kad šių žinių neprarastų teisuoliai, kurie yra jau verti to, rabi Šimonas pasakė šį dalyką tik kaip užuominą.
