• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מהות חכמת הקבלה י 

Kabalos išminties esmė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                      10.

               „Keisti“ ir „nepadorūs“ Kabalos išminties pavadinimai

Dabar tampa aišku, kodėl kabalistinėje literatūroje mes galime sutikti „keistų“ ir „nepadorių“ pavadinimų, labai dažnai pasitaikančių pagrindinėse kabalos knygose:
Zohare, Tikunim, ir Ari raštuose.

Iš tikro, šie pavadinimai labai stebina:
Kodėl reikėjo išminčiams naudotis tokiais „keistais“ ir „nepadorias“ žodžiais,
kad išreikšti šventus ir išaukštintus dalykus?
Tačiau, kaip jau paaiškinta, kad aprašant šią išmintį, galima naudotis tik ypatinga kalba – „šakų kalba“, nes ši kalba labai tiksliai atitinka aukštutines „šaknis“.

Todėl visiškai aišku, kad neįmanoma „palikti“ jokios „šakos“, ar „šakos veiksmo“ dėl jo „žemumo“, ar „nepadorumo“.
Ir nenaudoti šio termino, išreikiančio atitinkamą šios išminties dalyką, aspektą, ar ryšį, nes mūsų pasaulyje nėra kitos „šakos“, kurią būtų galima pakeisti, vietoj šios „nepadorios“.

Iš tikro, kaip du plaukai neauga ir vienos skylės, taip negali būti dvi „šakos“ priskiriamos vienai „šakniai“.
Todėl, jei „paliksime“ kokią tai „šaką“ ir nesinaudosime ja, mes prarasime visą dvasinį atitikmenį aukštutiniame pasaulyje, nes vietoj šio išsireiškimo, nėra kito žodžio, nurodančio į šią „šaknį“.

Ir jei mes ką pakeisime, šis „pakeitimas“ pakenks visai išminties struktūrai ir sandarai, nes mes prarasime vieną svarbią „grandį“ iš nepertraukiamos išminties „grandinės“, priklausančios šiam išsireiškimui.
Iš tikro taip mes įnešime defektą į visą kabalos išmintį, nes nėra jokios kitos išminties pasaulyje, kurios „grandys“ būtų taip tampriai susijusios ir „surištos“ viena su kita, „priežasties ir pasekmės“ ryšiu.
Ir jei dings viena, nors mažiausia „grandis“, ar informacija, iškart „užtems“ visa išmintis.

Todėl visai nereikia stebėtis, kad kartais kabalos išmintis vartoja keistus ir „nepadorius“ išsireiškimus.
Tai reiškia, kad nėra galimybės rinktis „tinkamus“ ir „padoresnius“ terminus, ar pakeisti vieną terminą kitu: „blogą“ – „geru“, ar „gerą“ – „blogu“.
Tačiau kabalistai visada privalo labai tiksliai pateikti tam tikrą „šaką“, nurodančią į atitinkamą „šaknį“.
Ir taip pat privalo detaliai paaiškinti kiekvieną, net pačią“ „nepadoriausią“ smulkmeną, kad besigilinantys galėtų suprasti visą reikalo esmę.