kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וימררו את חייהם בעבדה קשה בחמר ובלבנים ובכל עבדה בשדה את כל עבדתם אשר עבדו בהם בפרך. שמות א' – יד Apkartino mūsų gyvenimą sunkiu darbu...ir visais lauko darbais, kuriuos dirbo vergiškai“ (Šmot 1 – 14).

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא קדמאה  

Zohar „Toros įsakymai. Pirmas“ (2)

rabi Šimonas ben Jochajus

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                           (Ištraukos)


                                                       Zohar


Todėl parašyta בראשית „pradžioje“, ir tai – baimė, „sukūrė Kūrėjas dangų ir žemę“.
Taigi tas, kas prasižengia šiai priedermei, prasižengia visoms Toros priedermėms.
Ir bausmė prasižengusiam, šis piktas (blogas) „diržas“ (t.y. bloga baimė), mušantis jį.
Apie tai Tora liudija toliau: „Ir žemė buvo chaotiška (ובוהו תוהו tohu va bohu) ir tamsa (חשך chošech) virš bedugnės, ir Kūrėjo dvasia רוח (ruach)“ (Berešit 1 – 2). 


Ir tai yra keturios bausmės, kad nubausti jomis nusidėjėlius.
תוהו „chaotiška“ (tohu) – tai „pasmaugimas“, kaip parašyta „pasmaugimo virvė“ (Ješajahu (Izaijas) 34-11) ir parašyta „matavimo virvė“ (Zacharija 2-5).


בוהו „chaotiška“ (bohu) – tai „užmėtymas akmenimis“, t.y. akmenys, krintantys iš didžiosios bedugnės, kad nubausti nusidėjėlius.


חשך „ir tamsa“ (chošech) – tai „sudeginimas“, kaip parašyta „ir kai išgirsite balsą iš tamsos, o kalnas dega ugnimi ... iki dangaus širdies tamsa“ (Dvarim 5-23, 4-11). Ir tai stipri ugnis, užsiliepsnojanti ant nusidėjėlių galvų, kad juos sudeginti.


רוח „dvasia (vėjas)“ (ruach), tai „nužudymas kalaviju“.
„Uraganinis vėjas“, tai aštrus, liepsnojantis kalavijas. Kaip tu sakai „ir liepsnojantį besikeičiantį kalaviją“ (Berešit 3 – 24), vadinamą „vėju“ (ruach).
Tai ir yra bausmės tam, kas prasižengia Toros priedermėms.



                                                                Sulam            (Jehuda Ašlagas)


Dalykų paaiškinimas.

Tie žmonės, kurie nevykdo Kūrėjo baimės priedermės, kaip Karaliaus įsakymo, o tik kaip bausmės baimę, pakliūna į klipot (netyrų jėgų) įtaką.
Pirmoji iš jų:
תוהו (tohu) – tai abejonės, nes žmogus stebisi, kodėl jis nesupranta Kūrėjo minčių ir kalbų.
Ši klipa skaitosi kaip „virvė“, užveržianti žmogaus kaklą ir uždaranti oro patekimą šventumui ir gyvybei.
Apie taip parašyta: „pasmaugimo virvė“ ir „matavimo virvė“ ir abu parašymai reiškia tą patį.
Taigi pagal abejonių dydį, „sitra achra“ (kita, netyra pusė) užmeta „virvę“ ant žmogaus kaklo ir pasmaugia jį.
Apie tai parašyta: „vargas jums, pritraukiantiems nuodėmę tuštybių virve“ (Ješajahu 5 – 18).


בוהו bohu – tai „užmėtymas akmenimis“, t.y. po to, kai „sitra achra“ jau užmetė žmogui „virvę“ ant kaklo, jau gali daryti su žmogumi ką nori.
Arba užmėtyti akmenimis arba sudeginti, arba nužudyti kalaviju.
„Užmėtymas akmenimis“ reiškia, kad „daužo“ žmogaus galvą blogais troškimais ir blogomis mintimis, ir traukia jį į „didžiąją bedugnę“. 


Toliau žmogaus laukia kita bausmė:
חשך „tamsa“ (chošech), ir tai „sudeginimas“.
Taigi „sitra achra“ degina žmogaus kūną, sukiodama ant stiprios ugnies, kol „sudega“ visa gyvybė ir šventumas.


Paskui sitra achra siunčia žmogui:
רוח סערה „uraganinį vėją“ (ruach seara), ir tai, kaip „aštrus kalavijas“, nukertantis žmogaus galvą ir atskiriantis nuo gyvybės.