• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות ב  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               2.

Tačiau turime surasti didelį paslėpimą, „uždėtą“ ant vidinės Toros.
Kaip pasakyta Talmudo traktate Chagiga, kad:

„Neaiškinamos pasaulėdaros paslaptys net dviems, o merkava („vežimo“, mistinės) paslaptys net vienam“.
Ir visos kabalos knygos yra uždarytos ir „užantspauduotos“ nuo plačių masių, o suprasti jas gali tik „išrinktieji“, kuriuos kviečia Kūrėjas.

Taigi, jei žmogus „dvasines šaknis“  intuityviai supranta pats, tada jis gauna iš mokytojo paaiškinimą: „iš burnos į burną“.
Tačiau labai keista, kodėl yra „slepiamos“ šios išminties žinios nuo plačių masių, juk ši išmintis yra žmonių „gyvenimas ir dienų ilgumas“?
Iš pirmo žvilgsnio, tai „kriminalinis nusikaltimas“.
Kaip parašyta Midraš Raba apie Achazą, kad jis vadinasi Achazas, nes „uždarė“ (achaz) Mokymo namus ir Maldos namus, tuo dar padidindamas savo nuodėmes...

Taip pat žinome iš gamtos dėsnio, kad žmogus turi „siaurą akį“ (nenoriai sutinka) duoti savo turtą ar pinigus kitiems.
Tačiau nėra žmogaus, turinčio „siaurą akį“ (nenoriai sutinkančio) kitiems duoti patarimus ar pamokyti išminties...
Ir atvirkščiai – „daugiau nei veršis nori valgyti, karvė nori jį maitinti“...

Taigi, ankstesnėse kartose matome kabalos išminties paslėpimą, ir netgi „išoriniai išminčiai“ (mokslininkai) slėpė savo žinias.
Kaip aprašytas Platono pasisakymas, ravo M. Butrilo įvade knygos „Sefer Jecira“ paaiškinime, kur
Platonas kalba savo mokiniams:
„Neperduokite išmintiems tam, kuris nežino jos vertės“.
Ir taip pat Aristotelis perspėjo:
„Neperduokite išminties tam, kuris nėra padorus, kad nepagrobtų jos.
Todėl, jei išminčius moko žmogų, kuris nėra vertas šių žinių, šis žmogus „pagrobia“ išmintį ir „iškreipia“ ją, t.y. panaudoja savanaudiškiems tikslams“.

Taip pat matome, kad mūsų kartos „išoriniai išminčiai“ (mokslininkai) jau taip nesielgia, bet atvirkščiai, atveria plačiai „išminties vartus“ masėms, be jokių sąlygų ir apribojimų
Todėl iš pirmo žvilgsnio yra didelis priekaištas kabalos išminčiams, kurie ir dabar „uždarė“ išminties vartus mažam išrinktųjų skaičiui.
Ir tik po to, kai kabalos išminčius pamato, kad mokinys yra tinkamas, jam yra atveriamos kabalos paslaptys, o plačios masės yra paliktos: „apgraibomis apčiupinėti sieną“.