• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

שפחה כי תירש גבירתה 

„Kai tarnaitė paveldi ponią“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

s     

                                                                   5.

„Oi (vargas), jei atskleisiu“.
Iš tikro mūsų išminčiai slėpė „vidinės Toros“ paslaptis,
kad jos nepatektų pas „avoda zara“ (stabmeldystės, krikščionybės) išpažintojus.
Kaip parašyta, kad verkė rabi Šimonas:
„ Jei atskleisiu, sužinos nusidėjėliai, kaip dirbti Kūrėjui“.
Tai reiškia, kad net dėl tos mažos dalies, kurią jie sugebėjo pavogti iš mūsų, nežiūrint į didelę mūsų apsaugą, mes labai kenčiame, patirdami neapsakomą panieką ir gėdą.

Kabalos paslėpimo priežastis.
Todėl dabar aišku, kodėl mūsų išminčiai neatvėrė tikrosios slaptosios išminties (kabalos) esmės visiems.
Ir net paprastam mūsų žmogui, kol dar nėra reikalo,
nėra atveriamos Toros paslaptys...
Ir savaime aišku, kad eiliniai žmonės neturi tikro supratimo apie religijos (vidinės Toros) išmintį.
Todėl aišku, kokį jaudulį patiria toks žmogus iš teologijos,
kurios pagrindas – tai pavogtų slaptų kabalistinių žinių rinkinys su „delikatesais“ iš mūsų šventųjų knygų.
Ir kai žmogus tai pamato, jis abejoja mūsų veiksmo Toros reikšme iki visiško neigimo,
apsaugok Gailestingasis.

„Tarnaitė paveldi Ponią“.
Tai ir vadinasi – „Kai tarnaitė paveldi Ponią“.
Juk visas Ponios stiprumas, t.y. visa „vidinė“ jėga išplaukia tik iš mūsų slaptos išminties (kabalos).
Kaip parašyta:
„Ir būsime aš (Moše) ir Tavo tauta (Izraelis) šlovingesnė už visas tautas ant žemės paviršiaus“ (Šmot 33 – 16).
Tačiau dabar „tarnaitė“ didžiuojasi prieš visus,
kad ji paveldėjo šią išmintį חס ושלום (chas ve šalom – neduok dieve).

Tremties „grandinės“.
Ir žinok, kad tai ir yra „grandinės“,
kuriomis ši „tarnaitė“ sukausto Izraelio sūnų kojas (dvasinėje) tremtyje.
Todėl aišku, kad visa mūsų tremties esmė ir jėga yra tame,
kiek suspėjo „tarnaitė“ pavogti iš mūsų Toros ir jos paslapčių,
bei panaudoti jas sau, nežiūrint į visą apsaugą ir paslėpimą,
kurį padarėme.
Iš tikro „avoda zara“ (stabmeldystės, krikščionybės) pasekėjai daugelį žmonių veda į suklydimą, tvirtindami, kad jie paveldėjo žinias apie darbą Kūrėjui,
tuo įnešdami abejones bei ereziją net į Izraelio sielas...