kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
  • Štai, mano vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis, g הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי וייכול. כל דצריך ייתי ויפסח. הגדה של ali ateiti ir valgyti. Kiekvienas, jaučiantis poreikį, gali atlikti Pesacho (Peršokimo į šventumą) šventę. (Iš Pesacho Agados).

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




ŠVENTĖS PAS RAVĄ BARUCHĄ

 


Šventas Šabatas

 


„Ateik, nuotaka“

 

Šabato vakarą mokytojas ravas Baruchas nusileisdavo į mokymo klasę anksti, maždaug antrą valandą dienos.

Tada su nuostabia melodija ir labai jausmingai  paskaitydavo „Šir aŠirim“ („Giesmių giesmė“).

Paskui ateidavo rabi Menachem Edelštein ir jie kartu mokindavosi apie „Karalienės-Šabato“ aspektus iš švento Ari knygos „Šaar akavanot“ („Intencijų vartai“).

Prieš pat Šabato pradžią susirinkdavo visi kiti mokiniai ir prasidėdavo Šabato sutiktuvių „tišas“ (ravo rengiamos šventinės vaišės): truputis vyno ir „kugelis“ (tradicinis aškenazių judėjų patiekalas), bei Tora iš ravo lūpų, pasitinkant šventą Šabatą.

 

 


Šabato šventumo esmė 

 


Šabato šventumo esmė – tai Kūrėjo dieviškumo atskleidimas Jo „darbininkų“ tarpe, kiekvienam pagal jo pakopą ir pagal jo pastangas.

Todėl Šabatas – tai lyg „pasaulis, kuris ateis“.

Ir „kiekvienas, kuris nesistengė Šabato vakare, ką valgys per Šabatą?“

Tai reiškia, kiekvienas, kuris nepasiruošė susitikimui su Kūrėju „priimdamas Toros ir priedermių jungą“ paprastomis, darbo dienomis bei stengdamasis „meilės artimui“ priedermėje – neturi indų, kad pajausti Kūrėjo atsivėrimą.

Ir kaip yra žinoma, žodžio Šabatas שבת abreviatūra yra בתש׳, ש׳ – tai zeir anpin aspektas, o בת – tai malchut aspektas. Ir jie abu yra gavimo indai.

Todėl Šabato saugojimo aspektas reiškia, kad žmogus saugotų save savo noruose gauti, kad ne jie valdytų žmogų, bet žmogus valdytų juos, pagal Kūrėjo norą.

Ir tai aspektas – „kiekvienas  pašventina septintą (dieną)“.

Žodžio „septintas“ שביעי  abreviatūra yra  žodžiai היא שבי, ir tai užuomina į šventumo tašką, kuris yra žmogaus širdyje.

Žmogus turi jį „pašventinti“, tai yra atskirti ir suteikti nepalyginamai didesnį svarbumą, nei visiems kitiems jo širdies norams ir polinkiams.