„Draugų susitikimai“
Prieš naujo mėnesio pašventinimo („roš chodeš“)
garbei skirtas vaišes, buvo rengiami „draugų susitikimai“ (gerokai vėlesniu
laikotarpiu ravas Baruchas nustatė naują laiką šiems susitikimams – kiekvieną
ketvirtadienį).
Ši „draugų susitikimo“ tradicija buvo įsteigta dar paties Baal
aSulamo.
Ir ilgainiui, vėlesniais ravo Barucho gyvenimo metais, susirinkdavo jau
keletas grupių.
Tai būdavo ypatingas laikas, kuomet susirinkdavo draugai iš skirtingų visos šalies vietų, susitikti ir pabūti drauge, o po to – ir bendroms vaišėms.
Į šį susitikimą draugai susirinkdavo vis kito iš
dalyvių namuose.
Jis paruošdavo šiek tiek „lechaimo“ (gėrimų) ir lengvų užkandžių.
Diskusijos pagrinde būdavo apie tai, kaip ateiti prie meilės artimui ir apie
didelę naudą, kurią ji atneša tiek žmogui, tiek visuomenei.
Taip pat skaitydavo
ravo Barucho straipsnį, kalbantį apie tai, kaip ateiti prie artumo ir
susijungimo su Kūrėju.
Mokiniai diskutuodavo, keldavo klausimus, bandydavo į
juos atsakyti ir dėka to išsiaiškindavo ir iškeldavo daug aspektų.
Šių susitikimų
metu vykdavo taip pat ir intensyvus „minčių“ (intelektualinis) darbas, nes
kiekvienas stengdavosi pamatyti ir iškelti savo draugų gerąsias savybes bei
išlikti vien tik šventumo mintyse.
Nes yra žinoma, jog mintys iš vieno pereina kitam, ir ypač tai galioja tarp žmonių, kuriuos sieja dvasinis ryšys.
Savaime suprantama, šie „draugų susitikimai“ iš
esmės buvo rimtas dalykas, tačiau čia vyravo labai draugiška, ne pamokos
atmosfera.
Draugai domėjosi, kaip sekasi vienas kitam ir kalbėjosi apie
kasdienius draugų gyvenime vykusius dalykus, ir taip pat apie kiekvieno asmeninius
bei šeimyninius reikalus.
Kaip minėta, draugų susitikimai kiekvieną kartą vykdavo vis pas kitą narį, ir po to visos grupelės susirinkdavo kartu Beit-midraše „roš chodeš“ vaišėms.