• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

החרות ז, ח  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            7.

                                   Įprotis tampa antra prigimtimi

Trečias faktorius tai tiesioginė „priežasčių ir pasekmių“ seka, veikianti „pirminę materiją“ ir sąlygojanti jai kiekybinius ir kokybinius pokyčius.
Taigi įgimti polinkiai, aplinkos poveikio dėka, žmoguje tampa jo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, t.y. šie polinkiai „veikia“ aplinkos apibrėžtomis kryptimis.
Pvz. „šykštuolis“ iš prigimties, pas kurį aplinkos dėka polinkis į šykštumą tapo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, randa gyvenime logiškų priežasčių, kaip pateisinti šį polinkį šykštumui.
Tarkime šiuo poelgiu „apsaugo“ save nuo poreikio pagalbos iš aplinkinių.
Tai reiškia, kad žmogus polinkio į šykštumą dėka „įsigijo“ teigiamą – taupumo savybę.
Todėl, reikalui esant, iš baimės, kad reikės prašyti aplinkinių pagalbos, gali atsisakyti daugelio, nelabai būtinų – šalutinių reikmių.
Išeina, kad žmogus, įgimtos iš tėvų savybės dėka, didele dalimi pasikeitė į gerą pusę.
Ir kartais, įpročio dėka, kuris tampa antra prigimtimi, žmogui pavyksta visiškai „išrauti“ iš savęs neigiamą savybę (šykštumą) ir paversti ją teigiama (taupumu, racionalumu).
Ir čia žmogus turi privalumą prieš augalą, nes kvietys gali pasikeisti tik savo vidaus „rėmuose“.
Tačiau žmogus, aplinkos „priežasties ir pasekmės“ potencialo dėka, gali pasikeiti iš esmės, t.y. paimti atskirą savybę, „išrauti“ ją iš šaknų ir „apversti“ ją į priešingą pusę.

                                                                8.

                                        „Išoriniai“ poveikiai

Ketvirtas faktorius, tai visiškai „išorinių“ – svetimų „priežasčių ir pasekmių“ seka, veikiančių „pirminę materiją“ iš šalies.
Taigi tai tokie dalykai, visiškai nesusiję su „pirminės materijos“ tiesioginiu vystymusi ir augimu, bet veikiančiu ją netiesiogiai.
Pvz. Audros, liūtys ir pan..., nepritekliai, katastrofos, ar kitos bėdos ir pan.
Tai reiškia, kad visi šie įvykiai patys turi savo „priežasčių ir pasekmių“ tvarką, kuri pakeičia žmogaus požiūrį į gyvenimą į gerą ar į blogą pusę.

Taigi pateikėme keturis faktorius, kurie sąlygoja kiekvieną mūsų mintį ir „įsisąmonintą – intelektualinę“ veiklą.
Ir net jei žmogus prasėdės ištisą dieną, jis negalės surasti, ką dar ką galima pridėti prie šių keturių faktorių, t.y. visas pridėjimas bus tik kiekybinis, bet ne kokybinis.
Taigi, šie keturi faktoriai nevalingai apsprendžia mūsų charakterį ir protinę veiką, net neklausdami „mūsų nuomonės“.
Ir mes esame „atiduoti“ į šių faktorių „rankas“, kaip „molis“ į „puodžiaus“ rankas.

                                           Pasirinkimo laisvė

Taigi, kai įsižiūrime į šiuos keturis faktorius, matome, kad mes esame per silpni „pasipriešinti“ pirmam faktoriui „pirminei materijai“ – prigimčiai.
Tačiau mums yra galimybė ir pasirinkimo laisvė „apsisaugoti“ nuo kitų trijų faktorių, kurių dėka keičiasi mūsų asmeninė prigimtis, ir kartais net iš esmės.
Tai reiškia, kad tai galime padaryti dėka įpročio, kuris tampa antra prigimtimi, kaip yra paaiškinta aukščiau.