• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מבוא לספר הזהר יט 

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    19.

Dabar paaiškinkime Trečią apribojimą.
Knyga Zohar užsiima sfirot aspektu kiekviename pasaulyje, t.y. dieviškumu, „šviečiančiu“ tame pasaulyje.
Taip pat visomis to pasaulio dvasinių aspektų d – c – ch – m „negyvas“(domem), „augalinis“(comeach), „gyvulinis“(chai) ir „kalbantis“(medaber) dalimis.
Tačiau svarbiausias akcentas knygoje Zohar krenta ant aspekto „kalbantis“ (medaber), tame pasaulyje.

Panagrinėkime pagal pavyzdį iš mūsų pasaulio.
Keturios kiekvieno dvasinio, ir netgi mūsų pasaulio realybės rūšys d – c – ch – m, tai tik keturi „noro gauti“ lygiai.
Taip pat kiekviename lygyje yra „nuosavas“ d – c – ch – m komplektas.
Todėl žmogus, netgi mūsų pasaulyje, turi „maitintis“ ir „augti“ naudodamas šiuos keturis lygius.

Kalbėdami apie žmogaus „dvasinį“ maistą, čia randame keturis aspektus:
1. Žmogus nori gauti tiek, kiek yra būtina jo normaliam egzistavimui.
2. Žmogus jau nori gauti daugiau, negu reikia būtinam egzistavimui, t.y. jis siekia papildomų malonumų, tačiau apsiriboja tik „gyvuliškomis aistromis”.
3. Žmogus jau nori „žmogiškų” troškimų, kaip valdžia ir garbė.
4. Žmogus nori gauti mokslines žinias ir intelektualinį malonumą.

Visi šie norai ateina pas žmogų iš keturių „noro gauti” lygių jame:
1. Kai žmogus nori gauti tik tai, kas yra būtina jo normaliam egzistavimui, tada tai yra „negyvas“ (domem) „noro gauti” aspektas.
2. Kai žmogus nori gauti „gyvuliškus”malonumus, tada yra žmogų atsiranda „augalinis“ (comeach) „noro gauti” aspektas, nes žmogus nori tik „padidinti” ir „pamaloninti” savo kūną.
3. Kai žmogus nori „žmogiškų” aistrų, tada pas jį yra „gyvulinis“ (chai) „noro gauti” aspektas.
4. Ir kai žmogus jau nori intelektualinio malonumo, ar žinių, tada pas jau jį atsiranda „kalbantis“ (medaber) „noro gauti” aspektas.

                                                                    20.

Matome, kad „pirmas aspektas” yra būtinas gavimo dydis egzistencijai palaikyti.

„Antras aspektas”, t.y. gyvuliškos aistros, yra papildomas gavimas prie būtinos egzistencijos.
Šiuos du aspektus žmogus gauna iš žemesnių už save lygių, t.y. iš „negyvo“ (domem)”, „augalinio“ (comeach) ir „gyvulinio“ (chai).

Tačiau „trečias aspektas”, kaip valdžia ir garbė, jau „žmogiški troškimai”.
Ir šį troškimą žmogus jau gauna ir yra „aprūpinamas“ iš savo lygio.

Taigi „ketvirtas aspektas” yra intelektualiniai bei mokslo žinių troškimai, ir šį troškimą žmogus jau gauna iš aukštesnio už save lygio, t.y. iš pačios chochmos (išminties) ir proto (intelekto), kurie jau yra dvasingi.

                                                                  21.

Panašiai galima suprasti ir aukštutinius „dvasinius pasaulius“, nes šie pasauliai „atsispaudė“ vienas nuo kito, iš viršaus į apačią.
Todėl visi aspektai d – c – ch – m (domem, comeach, chai ir medaber) pasaulyje Brija palieka savo „antspaudą“ pasaulyje Jecira.
Ir d – c – ch – m pasaulyje Jecira „atsispaudžia“ pasaulyje Asija, o pasaulio Asija d – c – ch – m palieka antspaudą mūsų pasaulio d – c – ch – m dalyse.

Dvasinių pasaulių aspektas „domem“ (negyvas) dar yra vadinamas „eichalot“ (pastatai),
aspektas „comeach“ vadinamas „levušim“ (rūbai),
aspektas „chai“ – „malachim“ (angelai),
aspektas „medaber“ – „nešamot“, t.y. to pasaulio „žmonių sielos“,
ir dešimt kiekvieno pasaulio sfirot, tai to pasaulio „elokijut“ (dieviškumas).

Todėl „žmonių sielos“ – „nešamot“ yra kiekvieno pasaulio centras, ir jos yra aprūpinamos iš visų kitų to pasaulio aspektų, kaip žmogus mūsų pasaulyje maitinasi iš visų kitų mūsų pasaulio dalių.
Tuo būdu pirmą noro gauti aspektą, t.y. „būtiną egzistenciją“, žmogus gauna iš to pasaulio „eichalot“ ir „levušim“ švytėjimo.

Antrą noro gauti aspektą, t.y. papildomą, arba „gyvuliškus troškimus“, didinančius kūno malonumus, žmogus gauna iš to pasaulio aspekto „malachim“.
Tai yra papildomas dvasinis švytėjimas, didesnis, nei reikia vien egzistencijai palaikyti.
Todėl šis švytėjimas didina dvasinius „indus“, į kuriuos „apsivelka“ žmogaus siela.

Taigi „pirmą“ ir „antrą“ aspektus žmogus gauna iš žemesnių, nei jis pats lygių, t.y. iš to pasaulio aspektų „eichalot“, „levušim“ ir „malachim“, nes jie yra žemesni už žmogaus lygį – „nešamot“.

„Trečią“ aspektą, t.y. „žmogiškus troškimus“, didinančius jo sielos aspektą, žmogus gauna iš aspekto „nešamot“.
Kaip ir mūsų pasaulyje, žmogus gauna iš tokių kaip jis, t.y. iš tame pasaulyje esančių sielų – „nešamot“.
Ir jų dėka didėja žmogaus sielos „švytėjimas“.

„Ketvirtą“ noro gauti aspektą, t.y. „intelektualinius norus ir norą žinioms“, žmogus gauna iš to pasaulio „sfirot“ aspekto, t.y. žmogus savo sielai gauna aspektus ch – b – d (chochma, bina ir daat).

Taigi kiekviename pasaulyje esanti žmogaus siela, turi „išaugti“ ir tapti tobula naudodama visus to pasaulio aspektus.
Tai ir yra Trečias apribojimas, apie kurį kalbėjome.

Tai reiškia, kad nors knyga Zohar kalba apie lygius:
„sfirot“, „nešamot“, „malachim“, „levušim“ ir „eihalot“,
tačiau tai liečia tik tiek, kiek iš to gauna žmogaus siela.
Ir visi knygos Zohar žodžiai yra „sukoncentruoti“ tik į sielos „poreikius“.
Todėl, jei žmogus visada tai turės prieš akis, tada jo „kelias“, studijuojant knygą Zohar, bus sėkmingas.