• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לספר הזהר ו 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                6.

Kaip moko išminčiai, kad Kūrėjas sukūrė pasaulį, tam kad padaryti malonumą kūriniams (Ec Chaim).
Ir čia mes turime labai atkreipti dėmesį, juk tai ir yra galutinė pasaulio sukūrimo mintis ir veiksmas.
Taigi, jei pasaulio sukūrimo mintis buvo padaryti malonumą kūriniams, tada būtinai reikėjo sukurti sielose didelį „norą gauti“ tai, ką joms paruošė Kūrėjas.
Tai reiškia, kad malonumo dydis yra matuojamas pagal noro jį gauti dydį, t.y., kuo noro gauti malonumą dydis yra didesnis, tuo ir gaunamo malonumo dydis bus didesnis.
Ir atvirkščiai – kuo noras gauti malonumą bus mažesnis, tokiu dydžiu sumažės ir pats malonumas.
Taigi pati kūrimo mintis reikalauja sielose sukurti milžinišką noro gauti dydį, atitinkantį tą malonumą, kurį paruošė sieloms „Visa Galintis“.
Juk didelis malonumas visiškai atitinka noro šį malonumą gauti dydį.

                                                                        7.

Dabar galime visiškai pilnai suprasti Antrą tyrinėjimą.
Tyrinėjome, kas gi tai per realybė, kad apie ją būtų galima spręsti, jog ji nėra „įjungta“ į Kūrėją? Taip, kad apie ją būtų galima pasakyti, jog tai yra visai naujas kūrinys „egzistencija iš niekur“ (ješ mi ajin)?
Tačiau dabar, kai pilnai išsiaiškinome kad kūrimo mintis yra padaryti gera kūrinijai, kūriniuose būtinai turėjo būti sukurtas didelis „noras gauti“ šį gerumą ir malonumą.
Tai reiškia, kad būtent tik šis „noras gauti“ iš tikro ir nėra įjungtas į Kūrėjo esybę, kol nebuvo sukurtos sielos.
Juk iš ko gi Kūrėjas galėtų gauti?
Taigi Kūrėjas sukūrė naują dalyką, kurio nėra visai Jame.
Taip pat iš kūrimo minties yra suprantama, kad be šito „noro gauti“, daugiau nieko kito nereikėjo sukurti.
Tai reiškia, kad šio naujo kūrinio, t.y. „noro gauti“ Kūrėjui visiškai pakanka, kad galėtų įvykdyti kūrimo mintį, tą mintį, kurią sugalvojo dėl mūsų, t.y. „užpildyti“ mus malonumu.

Taigi visas kūrimo minties realizavimas, t.y. visų rūšių „gerumai“, kuriuos Kūrėjas paruošė mums, tiesiogiai išeina iš Jo esmės.
Tai reiškia, kad Kūrėjui nėra reikmės šiuos „gerumus“ sukurti „iš naujo“, nes visa tai į „norą gauti“ sielose ateina iš Kūrėjo esybės „egzistencija iš egzistencijos“ (ješ mi ješ).
Taigi tampa visiškai absoliučiai aišku, kad visa naujos kūrinijos „materija“ nuo pradžios iki pabaigos, tai tik – „noras gauti“ (racon lekabel).