kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

מבוא לספר הזהר כז, כח 

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                 27.


Dabar galima suprasti, kad visi šitie pasikeitimai, liečiantys pasaulį Acilut, visai neliečia „Palaiminto Dieviškumo“ paties iš savęs.
Tai reiškia, kad čia yra kalbama apie sielas, atitinkamai gaunančias iš pasaulio Acilut per tris pasaulius B – J – A.
Taigi pats pasaulis Acilut, tai kaip „programa“ mintyse, lyginant su „pradine mintimi“, t.y. pasauliu Ein Sof Palaimintu.


Ir abiejuose pasauliuose, ir Ein Sofe Palaimintam ir Acilute dar nėra sielų aspekto išvis.
Tai kaip pavyzdyje su žmogumi, norinčiu pastatyti namą, t.y. „programoje“ žmogaus mintyse dar nėra nieko konkrečiai iš medžio, akmenų ir geležies.
Ir sielų realybė pasirodo tik pasaulyje Brija.
Taigi dešimties sfirot indai, nustatantys sielų „dydį“ ir „pajėgumą“, jau nėra „Dieviškumas“, tačiau tai – „atsinaujinantis“ procesas.
Todėl „Dieviškume“ visiškai negali būti nei pasikeitimo, nei skaičiaus.
Tačiau trijų pasaulių B – J – A „indams“ mes jau priskiriame atitinkamai tris spalvas: raudoną, žalią ir juodą.
Ir netgi neturi būti minties (neduok dieve), kad tai gali būti „Dieviškumas“, nes „Dieviškume“ visai negalioja „atsinaujinimas“.
Todėl šviesa, apsirengusi dešimtyje pasaulių B – J – A „induose“, tai paprasta „Vienovė“ ir „Dieviškumas“, be jokio pasikeitimo.
Ir netgi šviesa, apsirengusi žemiausiame pasaulio Asijos inde, tai paprastas „Dieviškumas“ be jokio pasikeitimo (neduok dieve), t.y. šviesa visuose pasauliuose yra viena (vienoda), pati iš savęs.
Taigi visi pasikeitimai, esantys Kūrėjo švytėjime, tai dėl sfirot indų, kurie jau nėra „Dieviškumas“.
Todėl juose bendru atveju jau yra trys „spalvos“ ir nesuskaičiuojama daugybė pasikeitimų.


                                                                  28.


Ir iš tikro dešimties sfirot B – J – A pasaulių iš Acilut pasaulio gauna visas „smulkiausias” smulkmenas ir pasikeitimus.
Tai reiškia, kad pasaulyje Acilut yra programa „mintyje”, kuri paskui nusileidžia į pasaulius B – J – A „veiksmų pavidalu”, kaip pavyzdyje su namo statyba.
Todėl skaitosi, kad dešimties sfirot B – J – A pasaulių „indai” gauna iš, priešais juos esančių, Acilut pasaulio „indų”, t.y. iš programos „mintyje”, kuri „iš aukščiau” sąlygoja kiekvieną veiksmo smulkmeną.
Todėl tuo aspektu mes priskiriame Acilut pasaulio „indams” baltą spalvą, kuri bendrai nėra spalva.
Tačiau tai yra visų spalvų šaltinis (suma), kaip vaizduojama balta spalva „Išminties knygoje”.
Taigi, nors baltoje spalvoje nėra suvokimo, ir baltas fonas knygoje mums nieko nesako, tačiau tai yra pagrindinis nešėjas „Išminties knygoje”.
Todėl, kad balta spalva šviečia aplink kiekvieną raidę ir kiekvienos raidės viduje, bei kiekvienai raidei suteikia savitą formą.


Tačiau galima pasakyti ir atvirkščiai: raidžių raudonos, žalios ar juodos materijos mes nesuvokiame visai, o suvokiame tik baltą knygos foną.
Tai reiškia, kad balta spalva, šviesdama aplink kiekvieną raidę ir raidės viduje, apsprendžia raidės formą, ir šios raidžių formos atveria mums visą knygos išmintį.


Ir tai yra dešimties Acilut pasaulio sfirot pavyzdys, t.y. jos yra atvaizduojamos balta spalva, ir negalima jose išskirti jokio dalyko, skaičiaus ar pasikeitimo.
Taigi, tik baltos spalvos švytėjimas pasauliuose B – J – A, t.y. trijose raidžių materijos spalvose, tik jis sąlygoja visus pasikeitimus, kurie ateina iš dešimties Acilut pasaulio indų.
Ir nors Acilut pasaulyje nėra konkrečių „indų”, nes šis pasaulis yra visas „baltas”, kaip pavyzdyje su baltu knygos lapu, Acilut pasaulio švytėjimas pasauliuose B – J – A padaro juose „indus”.