kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

מבוא לספר הזהר כט, ל  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                   29.


Dabar galime suprasti tai, kad „Tikunei Zohar“ padalina pasaulį Acilut į tris dalis:
Jis – „Esmė“,
Jo gyvybingumas – „išeinanti šviesa“
ir Jo „indai“ – „gaunantys šviesą“,
nors ten (Acilute) yra absoliuti vienybė ir nėra ten kūrinijos aspekto iš vis.


„Jis“ (Esmė) – „Dieviškumas“ pats iš savęs, t.y. „Jo“ mes nesuvokiame visai, net ir materialios esmės suvokimui neduota mums galimybė.


„Jo indai“ (gaunantys šviesą) – dešimt indų ch – b – t – m, kuriuos sulyginome su balta spalva išminties knygoje.
Tai reiškia, kad netgi skaičiaus negalima nurodyti baltame fone, nes nėra ten to, kas išreikštų skaičių, juk jis visas baltas.
Taigi skaičių ir daugybę pasikeitimų mes išskiriame tik, kai tai atsiveria pasauliuose B – J – A, nes ten jau yra raidžių materija.
Tai reiškia, kad šių pasikeitimų šaknis mes jau randame paties Acilut pasaulio induose ch – b – t – m.
Tačiau nors čia viskas ir yra baltos spalvos, tai jau sąlygoja raidžių formą knygoje, nors pačiame Acilut pasaulyje išvis nėra jokios formos.
Taigi žinome, kad balta spalva dalinasi į daugybę spalvų (formų), nors pačioje baltoje spalvoje išvis nėra jokios formos.
Taip dešimt pasaulio Acilut indų sąlygoja daugybę pasikeitimų, nors jų švytėjimas pasireiškia tik pasauliuose B – J – A.
Kaip pavyzdyje su namo statybos „programa“ mintyje, kuri tik paskui realizuojasi konkrečiais veiksmais.
Todėl visi šie pasikeitimai, kurie yra pasauliuose B – J – A, yra sąlygojami Acilut pasaulio „indų“ švytėjimo.
Tai reiškia, kad tik iš gaunančių pasauliuose B – J – A pusės, mes Acilut pasauliui priskiriame daugybę pasikeitimų.
Tačiau iš paties Acilut pasaulio pusės Jis yra baltos spalvos, kai šviesa dar nėra „apsirengusi“ rašalu raidėse.
Todėl ten nėra jokio skaičiaus, ir jokio pasikeitimo.
Ir gerai išaiškėja „Jo indų“ paslaptis.
Tai reiškia, kad iš pačių „indų“ pusės tai yra absoliuti vienovė, kaip ir „Jo Esmė“.



                                                                      30.


„Jo Gyvybingumas“ reiškia „šviesą“, kuri yra apsirengusi „baltuose“ induose.
Tačiau ši šviesa taip pat mums yra suprantama tik sąryšyje su sielomis, gaunančiomis iš pasaulio Acilut.
Ir jokiu būdu (neduok dieve) ne pačiame „Dieviškume“, t.y. „Jo Esmėje“.


Taigi, kai trys pasauliai B – J – A pakyla į Acilut pasaulį kartu su žmonių sielomis, tada ta šviesa, kurią jie gauna, skaitosi chochmos šviesa, ir ji yra vadinama „chaja“ (gyvybės) šviesa.
Todėl mes ir vadiname šią šviesą – „Jo Gyvybingumas“, kaip parašyta „Tikunei Zohar“:
„Jis (Jo Esmė), Jo Gyvybingumas (šviesa) ir Jo indai yra viena“.
Ir visos šios trys sąvokos yra nagrinėjamos tik santykyje su gaunančiais.
Tai reiškia, kad aspektas „Jo indai“, reiškia indų švytėjimą pasauliuose B – J – A, žemiau Acilut pasaulio „parsa“ (ribos).
Taigi Acilut pasaulio „šviesa“ niekada negali praeiti pro „parsą“ (ribą), ir gali praeiti tik indų „švytėjimas“.
Todėl „Jo Gyvybingumas“, tai pačios Acilut šviesos „švytėjimas“, kai pasauliai B – J – A pakyla į Acilut pasaulį.
Taigi aspektas „Jo Esmė“ – tai „Dieviškumo Esmės“ paslaptis, kuri visiškai nėra suvokiama.
Todėl „Tikunei Zohar“ pabrėžia, kad visas šias sąvokas mes turime sieti tik santykyje su gaunančiais.
Tai reiškia, kad pačiame Acilut pasaulyje net „indai“ yra „Esmės“, t.y. nesuvokiamo, aspekto – visiškas „Dieviškumas“.
Todėl atskirai paties Acilut pasaulio visiškai neįmanoma suvokti, nes tai paslaptis – „balta“ spalva, t.y. viskas ten yra absoliutus ir paprastas vieningumas.