kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וכאשר חוטא חטא הראוי להכרת, נכרת אותו ענף מהגוף האילן ונשאר נפרד ממנו ועומד בעולם הזה כרוח הבהמה. רח''ו שערי קדושה Todėl, kai žmogus daro sunkią nuodėmę, ši „šaka“ yra „nukertama“ nuo „šaknies“, ir pasilieka mūsų pasaulyje kaip „gyvuliška dvasia“ (רוח בהמה – ruach behema). (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מבוא לספר הזהר לא, לב, לג  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                                        31.


Tačiau knygoje Zohar parašyta, kad Acilut pasaulio indai ch – b – t – m didėja arba mažėja, priklausomai nuo žmogaus veiksmų.
Taip pat randame (Zohar, Bo):
„Izraelis suteikia Kūrėjui stiprybę“.
Taigi iš tikro atrodytų, kad yra paveikiamas pats „Dieviškumas“?


Tačiau iš tikro visa tai neturime suprasti tiesiogiai, nes „Dieviškume“ jokiu būdu negali būti jokie pasikeitimai, kaip parašyta:
„Aš savo vardo Havaja nepakeičiau“ (Malachi 3).
Ir todėl, kad „kūrimo mintis“ buvo „suteikti kūrinijai malonumą“, todėl mes suvokiame, kad pas Kūrėją yra „noras sąlygoti“ – atiduoti.


Ir pagal mūsų pasaulio realijas, mes žinome, kad jei yra didesnis „gaunančių“ skaičius, pas „sąlygojantį“ – atiduodantį didėja malonumas.
Todėl mes ir įsivaizduojame, kad „sąlygojantis“ yra „suinteresuotas“ dėl gaunančių skaičiaus padidėjimo.


Iš tikro iš šio aspekto mes sakome, kad Acilut pasaulyje padidėja mochinas (gausybė), kai „apatiniai“ nusipelno gauti Acilut pasaulio šviesą, arba – apatiniai „aprūpina“ Acilut pasaulį.
Ir atvirkščiai, kai „apatiniai“ nėra verti gauti Acilut pasaulio „gausybę“ (šefa), mes sakome, kad tuo dydžiu „sumažėja“ Acilut pasaulio šviesa (mochinas).



                                                                        32.


Iš tikro tai panašu į žvakę, t.y. jei uždegsi nuo vienos žvakės nors tūkstantį, ar šimtus tūkstančių žvakių, ar neuždegsi nei vienos žvakės, vis tiek toje pirmoje žvakėje nebus jokio pakitimo.


Arba, jei iš Pirmo Adamo (žmogaus) išeitų šimtai tūkstančių palikuonių, tokių kaip mes šiandien, ar jis nebūtų pagimdęs nei vieno palikuonio, pačiame žmoguje tai nesąlygotų jokio pakitimo visai.


Tai reiškia, kad ir pačiame Acilut pasaulyje nėra iš vis jokių pakitimų (neduok dieve).
Todėl, ar apatiniai (žmonės) gauna didelę pasaulio Acilut gausybę, ar negauna iš vis, visas šviesos padidėjimas (ar sumažėjimas) liečia tik pačius „gaunančius“.



                                                                          33.


Tačiau iš tikro, kam reikėjo knygos Zohar išminčiams aprašyti visus pasikeitimus, lyg jie vyktų pačiame Acilut pasaulyje?
Juk buvo galima aiškiai ir konkrečiai pasakyti, kad visi pasikeitimai yra tik pas „gaunančius“ B – J – A pasauliuose.
Tai reiškia, kad buvo galima nekalbėti apie „lygtai“ vykstančius pasikeitimus pačiame Acilut pasaulyje, kad paskui nereikėtų paaiškinimų.


Tačiau čia yra labai didelė ir subtili paslaptis, apie tai parašyta:
„Ir pranašų lūpomis būsiu įsivaizduojamas“ (Hošea 12).
Iš tikro čia yra paties Kūrėjo noras, kad „gaunančios sielos“ įsivaizduotų, jog pats Kūrėjas dalyvauja šiuose pasikeitimuose.
Ir tai yra tam, kad padidinti žmonėms Kūrėjo, t.y. „aplinkinės realybės“ suvokimo lygį.


Tai panašu į Tėvą, kuris apriboja savo lygį prieš mylimą sūnų.
Tai reiškia, kad Tėvas rodo savo mylimam ir brangiam sūnui kartais piktą, kartais patenkintą veidą, nors iš tikro pas Tėvą faktiškai nėra nei pykčio, nei pasitenkinimo.
Taigi, Tėvas tais savo veiksmais nori tik padidinti savo mylimo sūnaus suvokimo lygį, kad galėtų labiau mėgautis sūnumi.
Tačiau, kai tik sūnus paaugs ir ateis pas jį suvokimas, jis supras, kad Tėvo veiksmuose nebuvo „konkretumo“, t.y. Tėvas tik „žaidė“, „mėgavosi“ ir „augino“ sūnaus suvokimą.


Taip yra ir mūsų atveju, t.y. visi mūsų įsivaizduojami pasikeitimai prasideda ir baigiasi tik „gaunančių“ sielų reakcijoje.
Ir Kūrėjo noras yra toks, kad šie pasikeitimai atrodytų lygtai vykstantys pačiame Kūrėjuje,
t.y. lyg viską daro pats Palaimintas ir Išaukštintas.
Taigi, kaip jau sakėme, tai yra tam, kad „padidinti“ ir „išauginti“ sielų suvokimą iki labai aukšto lygio, atitinkančio kūrimo mintį:
„Padaryti malonumą kūriniams“.