kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

הקדמה לספר הזהר יב, יג 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                                          12.


Dabar išsiaiškinkime „noro gauti“, įdiegto sielose dar sukūrimo mintyje, ištaisymą.
Ir tam tikslui Kūrėjas paruošė dvi sistemas, kaip pasakyta aukščiau:
„Tai prieš tai padarė Kūrėjas“.
Iš tikro sielos, praeidamos šias sistemas, pasidalina į du aspektus: „sielą“ ir „kūną“, aprengdamos viena kitą.
Ir tada Toros bei priedermių pagalba apverčia „noro gauti“ formą į „norą sąlygoti“.
Būtent tada sielos gali gauti visą tą gerumą, kuris yra kūrimo mintyje.
Ir kartu su tuo sielos nusipelno dar ir stipraus „susiliejimo“ su Kūrėju, nes dėka darbo Toroje ir priedermėse jos nusipelnė „formų sutapimo“ su Kūrėju.
Tai ir skaitosi „Galutinis ištaisymas“.


Tada aišku, kad jau nėra jokio būtinumo sitrai achrai ir „nešvarumo“ sistemai, todėl jos bus „pašalintos“ iš pasaulio, kaip parašyta:
„Bus praryta mirtis amžiams“.
Tai ir yra visos žmonijos darbas bendrai Toroje ir priedermėse, duotas per 6000 pasaulio egzistavimo metų, ir kiekvieno žmogaus atskirai, per 70 jo gyvenimo metų.
Iš tikro visas šis darbas kaip bendrai taip ir atskirai, skirtas tik atvesti sielas prie galutinio „formų sutapimo“ su Kūrėju.


Dabar gerai išaiškėja klipot ir nešvarumo sistemos būtinumas pasaulio egzistavimui,
ir taip pat jų „atsiradimas“ bei „išėjimas“ iš Kūrėjo „šventumo“.
Iš tikro visa tai yra tam, kad sukurti „kūnus“ (egoistinius norus), kuriuos paskui būtų galima ištaisyti Toros ir priedermių pagalba.
Ir jei „kūnuose“ nebūtų sugadinto „noro gauti“, paimto iš klipot ir „nešvarumo“ sistemos, mums niekada nebūtų galima ištaisyti šį norą.
Juk žmogus negali ištaisyti to, ko jame nėra.



                                                                        13.


Tačiau mums dar reikia suprasti, jei noras gauti sau yra toks pažeistas ir sugadintas, kaip jis galėjo atsirasti ir išeiti iš „kūrimo minties“ Ein Sofe?
Juk apsakyti Ein Sofo vienybę trūksta žodžių ir išsireiškimų.
Dalykas tas, kad iš tikro su mintimi sukurti sielas, Kūrėjas iškart pabaigė veiksmą.
Tai reiškia, kad Kūrėjui nereikia kaip mums, atskirų priemonių veiksmui.
Todėl su mintimi, iškart išėjo ir pradėjo egzistuoti visos sielos ir visi pasauliai, būsiantys sukurti ateityje – visi pilni „gerumo“ ir „malonumo“, kaip ir sumanė Kūrėjas.
Tai reiškia – su visu galutiniu tobulumu, kurį sielos gaus ateityje „Gmar tikune“, t.y. „Galutiniame ištaisyme“, kai sieloje esantis „noras gauti“ bus visiškai ištaisytas.
Iš tikro tada „noras gauti“ apsivers į „visišką sąlygojimą“ Kūrėjui.


Ir tai yra todėl, kad Kūrėjo amžinybėje praeitis, ateitis ir dabartis egzistuoja kaip vienas laikas.
Tai reiškia, kad ateitis yra kaip dabartis, nes laiko klausimas negalioja Kūrėjo realybėje (Zohar, Mišpatim).
Ir todėl Ein Sofe „noras gauti“ su „sugadinta“ ir „pažeista“, t.y. atskirta nuo Kūrėjo, forma nebuvo visiškai.
Tačiau Kūrėjo amžinybėje yra atvirkščiai, t.y. iškart pasirodo tas „formų sutapimas“, kuris bus tik ateityje.
Apie šią paslaptį pasakė išminčiai:
„Prieš pasaulio sukūrimą, buvo Jis ir Jo Vardas vienas“ (Pirkei de rabi Elazar).
Tai reiškia, kad ši, atskirianti nuo Kūrėjo forma, kuri yra „nore gauti“, visai nepasirodė sielose, kai jos išėjo iš „kūrimo minties“.
Iš tikro visos sielos buvo pilnai „susijungusios“ su Kūrėju „formų sutapimu“ paslaptimi „Jis ir Jo vardas Vienas“.