kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מבוא לספר הזהר לה, לו  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                 35.


Iš tikro čia slypi labai subtili paslaptis, todėl aš bijau (sako autorius), kad skaitytojas nesuklystų šių dalykų supratime.
Todėl čia turiu pateikti paties Zoharo žodžius ir kiek galima juos paaiškinti.
Parašyta:
„Tegul nesuklysta žmogus, juk parašyta Toroje „nes nematėte jokio atvaizdo“, todėl kaip mes priskiriame Kūrėjui visokius vardus ir sfirot?
Tačiau kitas pasakymas tam prieštarauja, nes parašyta:
„Ir pamatys Kūrėjo atvaizdą“.
Iš tikro čia yra kalbama apie malchut sfirą, kurioje yra įdiegti visi pasauliai ir sielos, nes ji yra visų „indų“ šaknis.
Todėl „gaunantys“, privalo suvokti iš sfiros malchut išeinančius „indus“.
Taigi tai skaitosi kaip „atvaizdas“, ir apie tai pasakyta:
„Ir pamatys Kūrėjo atvaizdą“.


Kaip toliau aiškina Zoharas:
„Netgi šis „atvaizdas“, kurį mes vadiname malchut sfira, tai nėra pačios malchut „atvaizdas“ (neduok dieve).
Tai reiškia, kai šviesa iš malchut „nusileidžia“ ant kūrinių (žmonių), kiekvienam žmogui tai atrodo savitai, kaip atspindys, kaip jo vaizduotės padarinys.
Iš tikro viskas priklauso nuo „gaunančių“, ir tai nėra malchut sfira pati iš savęs, t.y. tai nėra malchut „atvaizdas“.


Apie tai kas parašyta:
„Ir pranašų lūpomis būsiu įsivaizduojamas“ (Hošea 12).
Todėl Kūrėjas sako, kad „nežiūrint į tai, kad jūs Mane įsivaizduojate, kiekvienas savitai pagal savo vaizduotę, nepriskirkite Man jokio atvaizdo“.
Tai reiškia, kad prieš tai, kai Kūrėjas sukūrė pasaulio „atvaizdus“ ir „formas“, Kūrėjas pasaulyje buvo „vieningas“, be jokios „formos“ ir „atvaizdo“.


Iš tikro, kas suvokia Kūrėją, dar prieš kūrimo pakopą, t.y. prieš biną, ten yra Kūrėjas „už“ bet kokio „atvaizdo“.
Todėl žmogui yra draudžiama įsivaizduoti Kūrėją kokia tai „forma“, ar kokiu tai „atvaizdu“.
Nei raide „Hey“ ( ה ), nei raide „Jud“ ( י ) ar kita raide, ar net tašku, ir net vadinti Jį šventu vardu „Havaja“, apie tai parašyta:
„Nes nematėte jokio atvaizdo“.
Tai reiškia, kad šis pasakymas:
„Ir pranašų lūpomis būsiu įsivaizduojamas“ liečia tuos žmones, kurie nusipelnė suvokimo virš kūrimo pakopos, t.y. virš „binos“.


Tačiau dviejose sfirot Keter ir Chochmoje nėra ten visai jokios „formos“ ir „atvaizdo“, t.y. nėra „indų“ ir „ribų“, nes „indai“ prasideda nuo sfiros bina ir žemiau.
Todėl visos užuominos į raides, ar į taškus, ar į „šventus vardus“ yra tik nuo „binos“ ir žemiau.
Ir netgi ne pačiose sfirot, o tik pas „gaunančius“ iš šių sfirot, kaip paaiškinta su sfira malchut“.


                                                              36.


Tačiau iš pirmo žvilgsnio šiuose dalykuose lyg yra prieštaravimas.
Juk pirma sakėme, kad tik iš sfiros malchut išplaukia visos formos „gaunantiems”, o dabar sakome, kad nuo Brija ir žemiau, t.y. nuo binos ir žemiau nusileidžia „formos” pas „gaunančius”?
Dalykas tame, kad iš tikro „forma” ir „atvaizdas” išplaukia iš bchina dalet (ketvirto aspekto), o tai ir yra malchut.
Tai reiškia, kad iš šios sfiros nusileidžia „indai” pas „gaunančius”, tačiau iš pirmų devynių sfirot: keter, bina, tiferet (sudaryta iš šešių sfirot), visai nenusileidžia.

Tačiau „Ištaisymo” pasaulyje buvo padarytas „gailestingumo” ir „teismo” savybių sumaišymas.
Tai reiškia, kad sfira malchut, kuri skaitosi „teismas” pakilo ir susijungė su sfira bina, kuri skaitosi „gailestingumas”.
Todėl nuo tada malchut indai buvo įdiegti į biną, kaip ir yra kalbama.
Taigi Zoharas pradeda kalbėti nuo tikros „atvaizdų”, t.y. indų „šaknies”, todėl kartais sako, kad tai – „malchut”, o kartais sako, kad tai – „bina” (Brija).
Tai reiškia, kad yra kalbama apie šį „susijungimą”, kuris buvo padarytas pasaulio ištaisymui.


Ir dar sakė išminčiai:
„Pradžioje sukūrė Kūrėjas pasaulį pagal griežto „teismo” (teisingumo) savybę, tačiau pamatė, kad taip pasaulis negalės egzistuoti, todėl įjungė „gailestingumo” savybę.
Ir žinok, kad dešimt sfirot: k – ch – b – t – m knygoje Zohar turi daug pavadinimų.
Todėl sfirot vadinamos pagal vieną iš daugelio aspektų, kurį norima pažymėti.
Tai reiškia, kai sfirot vadinamos:
Keter, Acilut, Brija, Jecira ir Asija,
tada norima parodyti skirtumą tarp „veido” indų – Keter, Chochma ir „užpakalinių” indų – Brija, Jecira ir Asija, t.y. b – t – m.


Tai yra todėl, kad šitas skirstymas atsirado nuo „gailestingumo” ir „teismo” savybių susijungimo.
Todėl Zoharas, kaip užuominą į malchut susijungimą su bina, vadina sfirą „biną” – „Brija”.
Iš tikro prieš šį susijungimą nebuvo pas „biną” jokios „formos” ir „atvaizdo”, netgi santykyje su „gaunančiais”, t.y. „forma” ir „atvaizdas” buvo tik pas vieną sfirą malchut.