kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

השלום ד  

Taika

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                 4.


                                     Būtinumas laikytis „Gamtos dėsnių“


Iš tikro aiškiai matome, kad žmogus privalo gyventi visuomenėje, t.y. kiekvienas žmogus gali normaliai apsirūpinti ir normaliai egzistuoti tik naudodamasis visuomenės pagalba.
Įsivaizduokime, jei kokiam žmogui „šautų į galvą“ atsiskirti nuo visuomenės ir persikelti gyventi į negyvenamą vietą.
Toks žmogus „įstumtų“ save į didelius nepatogumus ir kentėjimus, nes vienas negalėtų apsirūpinti visų savo poreikių.
Taigi toks žmogus visai neturėtų teisės pykti ant Apvaizdos (Kūrėjo), ar ant savo „kartaus“ likimo.
Ir jei jis taip daro, t.y. jei pyksta ir keikia savo „karčią dalią“, taip žmogus tik deklaruoja savo kvailumą.
Todėl, jei Apvaizda „paruošė“ žmogui „patogią“ vietą visuomenės tarpe, nėra jam pasiteisinimo atsiskirti nuo visuomenės į „negyvenamą“ vietą.
Ir taip darančio žmogaus yra draudžiama gailėtis, nes jis eina prieš gamtos ir prigimties įstatymus.
Tai reiškia, kad žmogui patariama gyventi taip, kaip nustatė jam Apvaizda (Kūrėjas), ir jei jis taip nesielgia, jis nevertas gailesčio.
Ir visi žmonės neginčijamai sutinka su šiuo dėsningumu.


Dabar visa tai galima parodyti religijos (Toros) šviesoje.
Iš tikro kūrinijos valdymas išplaukia iš Kūrėjo, todėl be jokių abejonių Kūrėjas turi tikslą visiems savo veiksmams, nes nėra Meistro, neturinčio savo tikslo.
Tuo būdu kiekvienas, pažeidžiantis mums nustatytus gamtos dėsnius, kenkia „galutiniam tikslui“.
Tai reiškia, kad šis „galutinis tikslas“ be jokios abejonės „remiasi“ visais „gamtos dėsniais“ kartu paėmus.
Todėl, kiekvienas gamtos dėsnis negali būti „ignoruojamas“, kaip ir dera tobulo „Meistro“ veikloje.
Tai reiškia, kad „galutinio tikslo“ pasiekimui negali būti „nei per plauką“ nieko nereikalingo.
Todėl tas, kas pažeidžia vieną dėsnį, kenkia visam „galutiniam tikslui“, kurį nustatė Palaimintas Kūrėjas, ir tokį žmogų „Gamta“ baudžia.
Ir mums, Kūrėjo „kūriniams“ yra draudžiama gailėtis tokio žmogaus, kuris paniekina „Gamtos“ dėsnius ir Kūrėjo tikslą.
Toks yra religijos (Toros) požiūris.


Taip pat manau, kad nėra prasmės ginčytis, kaip mes įvardinome mūsų realybę valdančią jėgą.
Ir koks skirtumas: ar realybės Valdytojas vadinasi – „Gamta“, t.y. neprotaujanti ir neturinti galutinio tikslo jėga?
Ar realybės Valdytojas yra: protingas, nuostabus, suprantantis, jaučiantis ir turintis savo veiksmų galutinį tikslą?
Juk galiausiai visi suprantame ir sutinkame, kad mes privalome vykdyti „Apvaizdos“ įstatymus, t.y. gamtos dėsnius.
Iš tikro visi žinome, jei kas nusižengia „Apvaizdos“ įstatymams, t.y. gamtos dėsniams, privalo gauti bausmę, todėl draudžiama gailėtis tokio žmogaus.
Tai reiškia, kad abiem atvejais galutinis rezultatas lieka tas pats: tik skiriasi įstatymų vykdymo pobūdis.
Jei realybės valdytojas yra „Gamta“, tada įstatymai yra tik būtini, o jei „Valdytojas“ yra Kūrėjas, tada įstatymai yra dar ir tikslingi.
Todėl išeinant iš to, kad bendrai realybės įstatymų vykdyme nėra jokio skirtumo, ar vadinsime tai „Valdytojas“, ar „Gamta“, toliau šiuos du valdymus sutapatinsime ir vadinsime vienu vardu.
Ir čia reikia priimti kabalistų žodžius, kad „Gamta“ (הטבע haTeva) turi tokią pačią gematriją (skaitinę vertę), kaip žodis: „Elokim“ – „Dievas“ (אלהים), t.y. 86.


Iš tikro dabar galime „Dieviškus“ įstatymus vadinti – „Gamtos įsakymais (priedermėmis)“.
Arba atvirkščiai, nes tai yra vienas ir tas pats dalykas.
Taigi dabar mums labai svarbu įsižiūrėti į „Gamtos įsakymus (priedermes)“ ir sužinoti, ko Ji reikalauja iš mūsų, kad nebūtumėme nubausti be jokio gailesčio.
Jau sakėme, kad „Gamta“ įpareigoja žmonių rasę gyventi visuomenės gyvenimą, ir tai yra visiems aišku, bei paprasta.
Tačiau mums reikia įsižiūrėti į įsakymus, priedermes, kurias, gyvenant visuomenėje, „Gamtos“ aspektas mus įpareigoja vykdyti.


Ir bendru atveju mes privalome vykdyti tik dvi priedermes – įsakymus, kuriuos galima apibrėžti: „gavimas“ ir „atidavimas (sąlygojimas)“.
Tai reiškia, kad kiekvienas visuomenės narys privalo gauti iš visuomenės viską, kas yra būtina jo poreikiams, ir taip pat pagal savo galimybes atiduoti visuomenės naudai.
Todėl, jei kas nors prasižengia šiems dviems bendriems įstatymams ir nuostatoms, turi būti baudžiamas be gailesčio.
Iš tikro į „gavimo“ įsakymus – priedermes mums nereikia ypatingai įsižiūrėti, nes jų nesilaikant, bausmė ateina iškart, be jokio atidėjimo.
Tačiau nevykdant antros grupės priedermių – įsakymų, tai yra „atidavimo (sąlygojimo)“ visuomenei, bausmė neateina iš karto.
Ir ne tik, kartais bausmė pas mus gali ateiti netiesiogiai, todėl nėra griežtai ir tiksliai laikomasi šių priedermių – įsakymų.


Iš tikro dėl šios priežasties žmonija yra „kepama ant silpnos ugnies, gilioje keptuvėje“, nes „kalavijas, badas“ ir kitos panašios „nelaimės“ iki šiol neatsitraukė nuo mūsų.
Ir nuostabiausia yra tai, kad „Gamta“, kaip „patyręs ir gerai kvalifikuotas teisėjas“ baudžia žmoniją pagal jos išsivystymo lygį.
Matome, kad kuo daugiau vystosi žmonija, tuo didesnės ir „įmantresnės“ bėdos „užgriūna“ ant mūsų.


Iš tikro prieš tavo akis „eksperimentinio pagrindo, mokslinis tyrinėjimas”, kad mes esame Palaiminto Kūrėjo įpareigoti visomis savo išgalėmis vykdyti „meilės artimui“ priedermę visa jos apimtimi.
Ir joks žmogus negali „sumažinti“ šios priedermės vykdymo, nepažeisdamas visos visuomenės laimės ir pasisekimo.
Juk kol mes „tingėsime“ vykdyti šią priedermę visa jos apimtimi, „Gamta“ neatsitrauks nuo mūsų ir nesiliaus mūsų bausti ir „keršyti“ mums.
Ir įvertindami dabartines ant mūsų „užgriūnančias“ nelaimes, mes turime žinoti, kad bausmės „kalavijas“ yra „ištrauktas“ ir ateičiai.
Iš tikro iš visų istorinių „pamokų“ mes turime pasidaryti teisingą išvadą:
„Galiausiai „Gamta“ tikrai mus nugalės“.
Ir mes galiausiai visi kartu būsime priversti „ranka rankon“ vykdyti „Gamtos“ priedermes – įsakymus visa apimtimi.