• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Iš ravo Barucho pokalbių apie Purimo šventę

Išminčiai paaiškino pasakymą:

„Pagal kiekvieno žmogaus norą“ – tai Hamanas ir Mordechajus.

Mordechajaus noras – tai Toros supratimas, kuris sako, jog „valgymas turi būti didesnis už gėrimą“.

O Hamano noras – atvirkščiai – „gėrimas didesnis už valgymą“.

Gėrimo aspektas – tai chochmos, vadinamos žinojimu, atvėrimo paslaptis.

Valgymas vadinasi chasadim šviesa, ir tai tikėjimo aspektas.

„Po visų šių dalykų“ – tai reiškia, po viso Mordechajaus darbo ir pastangų, karalius norėjo duoti jam užmokestį už tai kad dirbo „lišma“, o ne dėl savo naudos.

Tačiau yra taisyklė, kad negali žmogus gauti ką nors, jei neturi tam reikmės, nes nėra šviesos be indo.

Indas vadinasi trūkumas, o kadangi Mordechajui dėl savęs nieko nereikėjo, tai kaip gi buvo galima jam duoti ką nors?

Jei karalius būtų paklausęs Mordechajaus, ko jis norėtų už savo pastangas, jis būtų atsakęs, jog jam užtenka to, ką turi.

Juk Mordechajus – teisuolis, kurio visas darbas yra tik sąlygojimas ir kuris neturi jokio poreikio kilti pakopomis.

Tuo tarpu karaliaus noras – duoti chochmos šviesą, tai yra, dieviškumo atsivėrimo šviesą, išeinančią iš kairės linijos, o juk Mordechajaus darbas – vien tik dešinėje linijoje, kuri vadinasi chasadim (pastangos) ir tikėjimas.

Ką padarė karalius?

„Išaukštino Hamaną“. Tai yra, suteikė svarbumą kairei linijai.

Ir tai paslaptis „Ir iškėlė jį virš visų kitų ministrų“.

T.y. davė jam valdžią. Tai reiškia, jog „visi karaliaus tarnai lenkėsi Hamanui ir puldavo prieš jį ant žemės, nes taip įsakė karalius“. 

Hamanas teigė:

„Kadangi karalius, t.y. Kūrėjas, sukūrė norą gauti, tai savaime suprantama, jis nori, jog gautume bei mėgautumės“.

Visi sutiko ir lenkėsi jam, nes Hamano kelias Kūrėjo darbe jiems atrodė priimtinesnis, nei Mordechajaus.

Paaiškina šventas Ari:

„Kur mes randame Toroje užuominą apie Hamaną (המן)?

Ir tai Toros sakinys: „Ar nuo (המן) medžio, nuo kurio tau prisakiau nevalgyti, nuo jo valgei?“

Tai pažinimo medis, t.y. patys didžiausi norai, esantys realybėje.

Vadinasi, Hamano aspektas – egoistinis didžiulio noro gauti naudojimas (egoistiniais tikslais).

Toks ir buvo gyvatės patarimas.

Visi judėjai Šušano mieste priėmė Hamano valdžią.

Ir jiems buvo labai sunku suprasti Mordechajaus poziciją.

Juk visiems buvo aišku, jog eiti kaire linija, t.y. žinojimo aspektu, yra žymiai lengviau, nei eiti Kūrėjo, t.y. sąlygojimo ir tikėjimo, keliu.

Jie klausė Mordechajaus: „Kodėl tu laužai karaliaus įsakymą?“

Ir todėl, kad matė, jog Mordechajus užtikrintai laikosi savo tikėjimo kelio, jie įėjo į sumaištį ir nežinojo, kieno gi tiesa.

Nuėjo ir paklausė Hamano, kuris iš jų yra teisus, kaip parašyta:

„Ir pasakė apie tai Hamanui, kad pažiūrėti, ar Mordechajus išstovės savo žodžiuose, nes jis pasakė, kad yra judėjas“.

Tai yra, judėjų kelias – „valgymas didesnis už gėrimą“, tai reiškia, kad pagrindinis dalykas yra tikėjimas ir tai visas judaizmo pagrindas.

O tai, jog Mordechajus nesutiko su Hamano nuomone, Hamanui sukėlė didžiulį pyktį, kadangi Mordechajus teigė, jog tik jo kelias yra teisingas, o tas, kas eina kitu keliu, užsiima „avoda zara“.

Kaip parašyta:

„Viskas man nublanksta, kai pamatau judėją Mordechajų, sėdintį miesto vartuose“.

Mordechajus buvo iš „gyvybės medžio“ aspekto, jis nieko nenorėjo gauti dėl savęs, nes nejautė jokio trūkumo.

Todėl Kūrėjas turėjo padidinti Hamano aspektą, kurio paskirtis – būtent šviesų pritraukimas į apačią.

Tada Mordechajus galėjo gauti šias šviesas sąlygojimo būdu. Ir dabar galime suprasti, kodėl būtent po to, kai Mordechajus išgelbėjo karaliui gyvybę, atskleisdamas sąmokslą, karalius išaukštino Hamaną („Šamati“, 37 straipsnis).

Taip prie Purimo šventinio stalo bei tos dienos pamokų metu (nuo antros valandos naktį ir iki pat ryto) ravas Baruchas aiškindavo kiekvieną Ester knygos vidinį aspektą.

Kartą paaiškino Gmaros straipsnį:

„Ester – tai „Dangaus Karalystės“ ir bendrai dvasingumo ir šventumo aspektas.

Kai žmogui ateina laikas ir jis nori priimti „Dangaus Karalystę“, tuomet jei „Dangaus Karalystė“ mato, jog jis dar nepasirengęs, siunčia jam mintis ir įvairias priežastis, kad jis negalėtų užsiimti Tora ir priedermėmis.

Tačiau jei žmoguje yra trauka tiesai, tada jis nekreipia į nieką dėmesio, kol pilnai priima sau „Dangaus Karalystės jungą“.

Ir visa tai – tik jo gerumui, kad jis pats išsiaiškintų, kas yra tiesa, ir taip pat, kad jo noras sustiprėtų“.