kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį


Roš-Ašana šventė


Pūskite „šofarą“ mėnesio pradžioje, nustatytu laiku, mūsų šventei! Nes tai įstatymas Izraeliui, Jakovo Kūrėjo nustatymas (Tehilim 81).

Nors abi Roš-Ašana dienos Teismo dienos, jose nėra liūdesio ir nusiminimo. Atvirkščiai: per tas dienas reikia džiaugtis ir linksmintis.

Įsitikinimas tuo, kad Kūrėjas parodys Savo gerumą ir ateinančiais metais nepaliks be gailestingumo, panaikina melancholiją, būdingą „Teismo dienoms“.

Roš-Ašana šventės metu reikia elgtis kaip parašyta Tehilim: „Tarnaukite Kūrėjui su baime ir linksminkitės, krūpčiodami iš baimės“.

Pagrindinis skirtumas tarp Roš-Ašana ir kitų metų švenčių maldų yra tas, kad Roš-Ašana dienomis, pirmomis „Teismo dienomis“, neskaitomas „Halelis“.

Talmude pateiktas angelų klausimas Kūrėjui: „Kodėl Izraelio sūnūs nešlovina Tavęs per Roš-Ašana ir Jom-Kipurą?“ Kūrėjas atsako jiems klausimu: „Ar gali būti, kad tuo momentu, kai Karalius teisia ir prieš Jį atvertos gyvenimo ir mirties knygos, Izraelio sūnūs dainuotų himną?“

Visame kitame Roš-Ašana nesiskiria nuo kitų metų švenčių: ruošiantis jai yra užsivelkami šventiniai rūbai, rengiamos šventinės vaišės, siekiama dvasinio apsivalymo. 

Nechemija knygoje, 8 skyriuje yra atskleidžiama apie tik ką į Jeruzalę grįžusių tremtinių Roš-Ašana šventimą. Išgirdę Toros skaitymą ir supratę, kaip jie yra atitolę nuo Kūrėjo įstatymų, visi dalyvavusieji išsiskirstė garsiai raudodami.

Ir tada Ezra ir Nechemija, tautos vadovai, kreipėsi tokiais žodžiais: „Eikite, skaniai valgykite ir saldžiai gerkite, nusiųskite vaišių tiems, kurie jų neturi, nes šventa ši diena pas mūsų Kūrėją! Neliūdėkite ir neverkite, todėl, kad Kūrėjo džiaugsmas - jūsų tvirtovė!“

Tad reikia mokintis iš Ezros ir Nechemijos optimizmo ir pačiame „Teismo dienų“ įkarštyje elgtis atitinkamai. 


Išsilaisvinimas nuo pasižadėjimų


Roš-Ašana išvakarių rytą (kai nesakomas „Tachanun“) po „Šacharit“ maldos, priimta atlikti „išsilaisvinimą nuo pasižadėjimų“.

Tam reikia ne mažiau trijų žmonių, kurie turi teisę atleisti nuo pasižadėjimų kiekvieną, kuris to pageidauja. Šią teisę jiems suteikia tas faktas, kad trys judėjai sudaro בית־דין „beit din“ įgaliotą judėjų teismą. 

Kiekvienas, kuris nori išsilaisvinti nuo pasižadėjimų, turi stoti ir perskaityti atitinkamą tekstą, kuriame gailisi dėl tų įžadų, kuriuos neapdairiai davė metų bėgyje. O judaizmas, kaip žinoma, ypatingai jautriai reaguoja į tai, kas išeina iš žmogaus lūpų, ir ypač į pasižadėjimus ir įsipareigojimus.

Pasakyta knygoje Kohelet (5:5): „Geriau visai nežadėti, nei žadėti ir neištesėti“. O Toroje sakoma: „Tegul nesako jis be reikalo viską, kas išėjo iš jo lūpų, tegul padaro“.

Šiuose žodžiuose išminčiai mato užuominą, kad išsilaisvinimas nuo pasižadėjimų turi būti atliekamas būtent Roš-Ašana išvakarėse t.y. paskutinę elulo mėnesio dieną paskutinės ivrito žodžių raidės ...לא יחל דברו ככל היוצא  („tegul nesako jis be reikalo viską, kas išėjo iš jo lūpų, tegul padaro“) sudaro būtent žodį אלול elul.

Tad nereikia ateiti pas Kūrėją į teismą su neišpildytų pažadų bei neįgyvendintų įsipareigojimų našta. Į teismą reikia ateiti švariam. 


Pasiruošimas šventei


Reikia stengtis pabaigti visą pasiruošimą šventei dar iki vidurdienio, kad būtų galima susikaupti artėjančiai Teismo dienai. 

Tą dieną priimta žymiai daugiau aukoti labdarai.

Yra taip pat paprotys tą dieną aplankyti teisuolių kapus kad užsitikrinti jų paramą besiartinančiame teisme. 

„Mincha“ Roš-Ašana išvakarėse yra meldžiamasi labai susikaupus, nors ji ir nesiskiria nuo šiokiadienių maldų, bet juk tai paskutinė besibaigiančių metų malda. 

Reikia stengtis (pagal Talmudo žodžius) išeiti iš senų metų ir įeiti į naujus vykdant Toros priedermę nuoširdžioje, tikroje maldoje, išplaukiančioje iš pačios širdies gilumos. 


Roš-Ašana naktis


Skirtingai nuo Šabato išvakarių, per šią šventę leidžiama atlikti darbus, būtinus maisto, kurio nespėta paruošti iki šventės pradžios paruošimui. Ir todėl šventines žvakes galima uždegti vėliau.

Reikia tik įsidėmėti: naujos ugnies per šventę uždegti negalima, bet uždegti nuo jau esančios galima.

Todėl užkietėjęs rūkorius gali pridegti cigaretę nuo jau degančios žvakės.

Paprastai prieš šventės pradžią yra uždegama viena žvakė, nuo kurios paskiau bus uždegamos šventinės žvakės. 

Prieš žvakių uždegimą šeimininkė pasako palaiminimą: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos valdove, pašventinęs mus savo priedermėmis ir liepęs uždegti šventines žvakes!“

 „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos valdove, Kuris davei mums gyvenimą, palaikei mus ir leidai mums gyventi iki šio laiko!“ .

Šis paskutinis palaiminimas yra pasakomas prieš šventę, kuri švenčiama vieną kartą metuose: ja yra padėkojama Kūrėjui, kad Jis padėjo mums sulaukti šios šventės dienos.

Per šventę moteris pasako šį palaiminimą uždegdama žvakes, o vyras „Kidušo“ metu.


Roš-Ašana „Maariv“


Daugumoje bendruomenių iš karto po „Šma“ ir prieš pradedant „Amida“, pasakoma ištrauka iš Tehilim: „Pūskite „šofarą“ mėnesio pradžioje, nustatytu laiku, jūsų šventei! Nes tai įstatymas Izraeliui, Jakovo Kūrėjo nustatymas“. Šie žodžiai lyg Roš-Ašana šventės šventės, kuri vienintelė metuose sutampa su jaunatimi, simbolis.

Jei Roš-Ašana sutampa su Šabatu, tai „Šabato sutikimas“ sutrumpinamas: perskaitoma tik „Davido psalmė“: „Šlovinkite Kūrėją, sūnūs stipriųjų“ (Tehilim 29), sutrumpintas himno „Įeik, drauge mano...“ variantas ir du Tehilim skyriai: 92 ir 93: „Šlovinanti daina Šabato garbei“ ir „Įsiviešpatavo Kūrėjas...“.

Neskaitoma ištrauka iš Zoharo, ir visa tai galioja ne tik per Roš-Ašana, bet ir kiekvienos šventės, sutampančios su Šabatu, metu.  

Roš-Ašana „Amida“ sudaryta iš septynių palaiminimų, kaip ir per Šabatą, tačiau vidurinis palaiminimas šį kartą yra daug ilgesnis, o turinys daug sudėtingesnis. Šiame palaiminime yra deklaruojama Kūrėjo, Aukščiausiojo ir Visatos Karaliaus didybė.

Per Roš-Ašana, kaip ir visų „Teismo dienų“ metu, trečiasis palaiminimas baigiasi ne žodžiais: „Kūrėjas šventas“, kaip visomis dienomis, bet „Karalius šventas“. Tas, kas tai pamiršo ir pasakė „Kūrėjas šventas“, turi pradėti „Amida“ iš naujo.

Beje, „Teismo dienų“ laikotarpiu šioje maldoje yra dar keletas pakeitimų ir įterpimų: 

1. Pirmame palaiminime sakoma: „Prisimink mus, kad dovanotum mums gyvenimą, Karaliau, Kuris pageidauji gyvenimo ir įrašyk mus į gyvenimo knygą dėl Savęs paties!” (maldoje „Neila“ baigiantis Jom-Kipurui: „...ir sutvirtink antspaudu įrašą apie mus knygoje...“.

2. Antrajame palaiminime pridedama: „Kas prilygsta Tau, gailestingas Tėve, su gailestingumu prisimenantis Savo kūrinius, dovanodamas jiems gyvenimą!“.

3. 18-ame palaiminime „Dėkojame...“ įterpiama: „Ir įrašyk į sėkmingo gyvenimo knygą visus tuos, su kuriais Tu sudarei sąjungą“ (o maldoje „Neila“ „Ir sutvirtink antspaudu...)“.

4. Paskutiniame palaiminime „Dovanok taiką...“: „Ir gyvenimo, palaiminimo, taikos, klestėjimo, išgelbėjimo, paguodos ir gerų planų knygoje tebūsime paminėti ir įrašyti prieš Tave mes ir visa Tavo tauta, Izraelio namai, geram gyvenimui ir taikai!“ (o „Neiloje“ „Ir tebus sutvirtinta antspaudu...“). 

5. Šiokiadienių „Teismo dienų“ maldoje 11 palaiminime baigiamieji žodžiai: „Karalius, mylintis teisingumą ir tiesą“ pakeičiami žodžiais „Teisingumo Karalius“, kad labiau atskleisti tų dienų savitumą tokių dienų, kai Visatos Karalius teisia Savo kūrinius. 

Jei maldos metu pamirštama visa tai pasakyti, nereikia grįžti į maldos pradžią, išimtis yra „Teisingumo Karalius“: jei per klaidą buvo pasakyta įprasta šio palaiminimo pabaiga, reikia pradėti maldą iš naujo.

Po „Amidos“, „Maariv“ maldos metu, atidaromas „aron kodeš“ ir visa bendruomenė kartoja paskui chazaną 24-tą Tehilim knygos skyrių: „Davido giesmė: Kūrėjui priklauso visa žemė ir viskas, kas ant jos“.

Ši psalmė sako apie tai, kad žmogus, trokštantis tobulumo ir amžino gyvenimo, turi ugdyti savyje atitinkamas savybes: „Kas pakils į Kūrėjo kalną, kas galės išstovėti Jo šventoje vietoje?“ Tik „...tas, kurio rankos švarios ir kurio širdis tyra, kas neištarė Mano vardo be reikalo ir kas melagingai neprisiekė“.

Jei Roš-Ašana  sutampa su Šabatu, tai po „Amidos“ sakoma tai, kas ir visada po Šabato „Ir užbaigti buvo...“ ir t.t. Ir tik po to „Davido giesmė“. 

Po „Pilno kadišo“, „Aleinu“ ir „Kadiš jatom“ reikia pasveikinti vienas kitą tradiciniu palaiminimu: „Duok Dieve, kad būtumėte įrašyti į sėkmingus metus gyvenimo knygoje ir kad šis užrašas būtų sutvirtintas antspaudu. 


Roš- Ašana nakties trapeza


Kaip jau kalbėta, uždegamos žvakutės, ant stalo yra viskas, kas reikalinga šventinei trapezai ir šeimos galva atlieka „Kidušą“, kuris šį kartą sudarytas iš trijų palaiminimų:

1. „Palaimintas..., kuriantis vynuogės vaisių!“.

2. „Palaimintas..., Kuris išrinkai mus iš visų tautų, išaukštinai iš visų giminių ir pašventinai mus Savo priedermėmis! Ir dovanojai Tu mums, Kūrėjau, su meile šią atminties dieną... Nes mus Tu išsirinkai ir pašventinai tarp visų tautų, ir Tavo žodis, Karaliau mūsų - nesugriaunama tiesa per amžius. Palaimintas, Tu, Kūrėjau, visos žemės Karaliau, pašventinantis Izraelį ir atminties dieną!”

Jei Roš-ašana sutampa su Šabatu, tai šio palaiminimo tekste daromi nežymūs pakeitimai, o baigiasi jis taip: „...palaiminantis Šabatą ir Izraelį, ir atminties dieną!“. 

3. „Palaimintas... už tai, kad davei mums gyvenimą ir palaikei mus ir leidai mums išgyventi iki šio laiko!“.  

Po „Kidušo“ atliekamas ritualinis rankų apiplovimas, perpjaunamos chalos taip pat kaip per Šabatą ir pradedama trapeza.

Pasakė išminčiai: ženklas dalykas rimtas.

Todėl pačioje Roš-Ašana trapezos pradžioje yra laikomasi papročių, kurių tikslas pradėti naujus metus gerais ženklais. 

Skirtingose bendruomenėse priimti skirtingi papročiai. Galima išskirti tik kai kuriuos jų labiausiai paplitusius.

Po palaiminimo „Išvedantis duoną iš žemės“ vietoje druskos, duona pamirkoma į medų. Tai simbolizuoja norą, kad ateinantys metai būtų saldūs ir malonūs.

Suvalgius pirmą duonos gabalėlį, imamas obuolio gabalėlis ir mirkomas į medų, pasakomas palaiminimas: „kuriantis medžio vaisių“, paragaujama jo ir tada pasakoma: „Duok, Kūrėjau, kad ateinantys metai būtų laimingi ir saldūs“. 

Yra taip pat paprotys suvalgyti žuvies arba avino galvos gabaliuką ir sakyti: „Duok, Kūrėjau, kad mes būtume galva, o ne uodega“. 

Per Roš-Ašana taip pat priimta suvalgyti granato vaisiaus, kuris pilnas grūdelių. Ir yra pasakoma: „Duok, Kūrėjau, kad mūsų nuopelnai būtų tokie gausūs, kaip šio granato sėklelės“.

Aškenazių bendruomenėse per Roš-Ašana priimta valgyti morkas, idiš jos vadinasi mern, kas skamba taip pat, kaip veiksmažodis „daugintis, didėti“, todėl yra pasakoma: „Duok, Kūrėjau, kad padaugėtų mūsų nuopelnai!“

Yra ir kitų papročių kaip taisyklė įvairaus maisto pavadinimai siejasi skambesiu su žodžiais, išreiškiančiais ką nors gero.

Prie „Birkat amazon“ po trapezos yra pridedama „Jaale vejavo“, kur minima „atminties diena“, o pačioje „Birkat amazon“ pabaigoje sakoma: „Gailestingas, Jis atnaujins mums šiuos metus laimei ir gerovei“.

Užbaigus „Birkat amazon“ įprastai yra mokomasi keturios Mišnos traktato Roš-Ašana dalys, kuriose svarstomi įstatymai, susiję su šia diena.