• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

השלום ו  

Taika

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               6. (4)

Apie ir rašo mišna:
„Išieškotojai pasirodo pastoviai, kiekvieną dieną ir išreikalauja iš žmogaus su jo sutikimu, ar be jo sutikimo“.
Tik tarp šių žmonių grupių yra vienas esminis skirtumas:
„Su jo (žmogaus) sutikimu, ar be jo sutikimo“.
Tai reiškia, kad vienai žmonių grupei, kuriems skolą išieško bekompromisinės „vystymosi dėsnio“ jėgos, šis procesas vyksta „be žmogaus sutikimo“.
Todėl tai pasireiškia labai skausmingomis „likimo audros bangomis“,  stumiančiomis žmogų „iš užpakalio“ į priekį.
Iš tikro „skola“ yra išieškoma be žmogaus sutikimo, todėl su dideliais kentėjimais, „blogio jėgų“, stumiančių žmogų „iš užpakalio“, atvėrimu.

Tačiau kita žmonių grupė sąmoningai, savo noru „grąžina skolą“, t.y. sutinka su kūrimo tikslu.
Tai reiškia, kad ši žmonių grupė, panaudodama Toroje esančias ypatingas jėgas, ateina prie „blogio savyje pažinimo“, kaip apie tai yra aprašyta str. „Religijos (Toros) esmė ir tikslas“ .
Ir šiuo sąmoningu darbu žmogus laimi dvigubai.

Pirma nauda.
Šios jėgos atsiveria, dirbant Kūrėjo darbą, todėl skaitosi, kaip „traukiančios žmogų“ ir priekio, lyg „magneto jėga“.
Iš tikro viskas vyksta su meile ir su visišku žmogaus sutikimu.
Ir todėl žmogui nereikia praeiti jokių skausmų ir kentėjimų, kaip pirmoje žmonių grupėje.

Ir antra nauda.
Šios jėgos „pagreitina“ ėjimą į kūrimo tikslą, kurį vykdo kiekvienos kartos teisuoliai bei pranašai, nusipelnę aiškaus Kūrėjo valdymo suvokimo.

Todėl aiškiai matome didelį skirtumą tarp tų žmonių, iš kurių yra „išieškoma skola“ su jų sutikimu, ir be jų sutikimo.
Kaip gerumo ir malonumo „šviesos“ privalumas prieš blogų skausmų ir kentėjimų „tamsą“.

Kaip ir toliau tęsia rabi Akiva:
„Ir yra jiems kuo remtis, o teismas – tiesos teismas“.
Iš tikro tiems, iš kurių skola išieškoma su jų noru ir sutikimu, yra prižadama:
„Yra jiems kuo remtis“.
Tai reiškia, kad Kūrėjo darbe yra didelės jėgos ir potencialas, galintis visus atvesti į šį išaukštintą tikslą.
Tuo būdu tikrai apsimoka priimti ant savęs „Kūrėjo jungą“.

Tačiau apie tuos, iš kurių yra išieškoma skola be jų sutikimo, pasakyta:
„O teismas – tiesos teismas“.
Ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kodėl „Kūrėjo valdymas“ leidžia visiems šiems „defektams“ ir „kentėjimams“ pasirodyti pasaulyje?
Kada žmonija yra be gailesčio „kepama“ ant silpnos ugnies“?

Į tai mišna atsako:
„Teismas – tiesos teismas“, nes „viskas yra paruošta vaišėms“.
Tai reiškia, kad viskas yra ruošiama galutiniam ir tikram tikslui,
t.y. aukštutiniam malonumui, ateityje pasirodysiančiam su kūrimo tikslu.
Kur visas vargas, skausmai ir kentėjimai, kada tik buvę visose kartose, atrodys, kaip Šeimininko pastangos paruošti nuostabias vaišes kviestiniams svečiams!

Iš tikro paslėptas galutinis tikslas galiausiai privalo atsiverti.
Ir visa tai yra vaizduojama, kaip „vaišės“, kuriose visi svečiai mėgausis neapsakomu gerumu ir malonumu.
Todėl ir užbaigia rabi Akiva:
„O teismas – tiesos teismas, ir viskas yra paruošta vaišėms“.