Septinta Pesacho diena
Prieš vakarinę maldą ravas Baruchas su mokiniais dainuodavo ir šokdavo
pagal melodiją „Tas, kuris pervedė savo sūnus per prasiskyrusius Raudonosios
jūros vandenis, o jų priešus ir nekentėjus paskandino gelmėse“.
Po maldos ir po
šventinių vaišių, kurias kiekvienas valgė savo namuose, mokiniai grįždavo į
Mokymo namus.
Ravas Baruchas kalbėdavo apie Izraelio perėjimą per persiskyrusią
jūrą septintą Pesacho (išėjimo iš Egipto) dieną – viską iš vidinio aspekto, tai
yra, iš aukštutinių darbo Kūrėjui pakopų.
„Birkat amazon“ dažniausiai būdavo
sakoma apie pirmą valandą nakties.
Ir iš karto po to pradėdavo mokintis šventą
Zoharą – „Jūros dainą“ (Toros dalis Bešalach, nuo 185 iki 331 punkto).
Taip ši šventa grupė mokindavosi apie šiuos išaukštintus „Jūros dainos“ aspektus iki ryto aušros. Ir nors nuovargis buvo didžiulis, tačiau jie nemiegodavo.
Trumpai pateiksime jūros perskyrimo vidinę prasmę:
„Raudonoji jūra (סוף
ים) – tai „chochmos jūros“ aspektas, Kūrėjo šviesos atsivėrimo
aspektas.
Ši šviesa turi pasidalinti į dvi dalis, vidurinės linijos atsiradimo paslaptimi.
Toks yra įstatymas šventume.
Dalykas tame, kad jei žmogus gaus šią didelę šviesą,
tokią kokia ji yra, be jokio sumažinimo, yra rizika, jog gaus ne dėl Kūrėjo, o
dėl savo naudos.
O tada jis būtinai atsiskirs ir nutols nuo Kūrėjo.
Todėl šią didelę šviesą būtina padalinti į dvi dalis: didesnė dalis turi būti paslėpta, o žmogus gali gauti tik mažesniąją dalį.
Yra žinomas išminčių pasakymas: „Sunkesni Kūrėjui santuokos sujungimai („zivugai“ – זווגים), nei Raudonosios jūros perskyrimas“.
„Santuokos susijungimas“ זווג –
reiškia vienybė tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Tačiau, bet kurioje tokioje vienybėje
žmogus turi gauti tik truputį Kūrėjo atsivėrimo šviesos, bet ne visą, nes jis negali gauti visos šviesos su sąlygojimo intencija, t.y. kad gavimas būtų
ne dėl savęs, o dėl Kūrėjo.
Ir tai yra sunkus dalykas Kūrėjui, nes Kūrėjo noras
buvo duoti visą gerumą ir malonumą kūriniams, ir tik dėl kūrinijos ribotumo,
Kūrėjas „buvo priverstas“ apriboti savo šviesą.
Todėl išminčiai prilygino santuokos susijungimą (זווג) Raudonosios jūros perskyrimo aspektui, nes tai tas pats dalykas: abu kalba apie būtinybę sumažinti šviesą, ir tai yra sunkus dalykas Kūrėjui.
Antrasis Pesachas
Ravas Baruchas paprastai darydavo taip pat ir antro Pesacho vaišes
keturioliktą ijaro mėnesio dieną.
Jų metu ravas Baruchas kalbėdavo apie tai,
kokia yra vidinė prasmė, kad žmogus pirmojo Pesacho metu buvo „netyrume“ arba
kelionėje, dėl ko negalėjo švęsti Pesacho.
Šioms vaišėms atsinešdavo nuo pirmojo Pesacho likusias macas.
Ravo Barucho žodžių apibendrinimas
„Nešvarumo“ aspektas – tai blogio savyje, savo egoistiniame gavime, atskleidimas.
Kai žmogus „Dangaus“ pagalba nusipelno sužinoti, jog egoistinis noras gauti yra
blogas ir sugadintas dalykas, arba kuomet žmogus mato, jog jis yra labai
nutolęs nuo Kūrėjo, kas liečia tikėjimą Kūrėju ir pasitikėjimą Juo, o būtent
tai ir vadinasi „tolimas kelias“, tada žmogus negali „atnešti Pesacho aukos“.
Auka (קרבן) – tai žmogaus priartėjimas
(התקרבות) prie Kūrėjo tikėjimo ir sąlygojimo aspektu.
Ir jei žmogus
negali to įvykdyti, jis vis dar pasilieka savo egoistiniame nore.
Tačiau tai taip pat žingsnis progreso link, nes be blogio savyje pažinimo žmogus negali judėti pirmyn.