kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועתה לענין ג' המדות הנשארות, שהן: חסד, צדק, ושלום. שלכאורה, לא נבראו מתחילתם. בעה''ס, השלו בעולם Kitos, šalutinės savybės: gerumas, teisingumas ir taika atsirado pasaulyje tik „sustiprinti“ labai „silpną“ tiesos savybę. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

שערי הקדושה חלק א שער ו  

Šventumo vartai Pirma dalis. Šeštieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį




Šie „vartai“ apima ir apibendrina viską, kas paminėta anksčiau.
Taip pat nurodoma, kaip turi elgtis visais atvejais žmogus, esantis pakopoje chasidas, kad nesukluptų.
Iš tikro sūnau, klausyk viską aš tau liepsiu ir paruošk save Kūrėjui, Izraelio Dievui.


Kiekvieną naktį, eidamas miegoti, prisimink, kad miegas, tai „mažoji mirtis“ ir tai primena tikrą didžiąją mirtį.


Įsižiūrėk į visus veiksmus, kuriuos atlikai šią dieną.
Ir jei yra tarp jų blogų veiksmų, pripažink tai, nes tai teisingas kelias, pripažinti (išpažinti) savo nuodėmes.


Priimk ant savęs „Dangaus karalystės jungą“, skaitant „Šma“ virš lovos, pakeldamas į viršų savo sielą žodyje אחד.


Paskui patikėk savo dvasią į Kūrėjo rankas, sakydamas:
„Į tavo rankas patikiu savo dvasią“ (Tehilim 31 – 6),
lyg esant tikrai mirčiai.
Apie tai pasakyta:
„Ir dvasia sugrįš pas Kūrėją“ (Kohelet 12 –7).
Tačiau dabar miegant, t.y. esant „mažajai mirčiai“, atiduodama siela Kūrėjui kaip „užstatas“, kad būtų gražinta rytą iš naujo (atnaujinta) į negyvą kūną.


Miegoti reikia su baime ir virpesiu, nes dvasia kyla pas Kūrėją, atsiskaityti už visus dienos darbus, kalbas ir mintis.
Todėl nenukreipk širdies į tuščius apmąstymus, ar tuščias kalbas, kol užmigsi su minėta baime.


Kai žmogus atsikelia iš miego po vidurnakčio, turi greitai šokti iš lovos, lengvai kaip erelis. Tinkamai padaryti rankų apiplovimą, kad pašalinti iš kūno „netyrą dvasią“.


Po to iškart palaiminti, šlovinti ir dėkoti Kūrėjui, kad grąžino žmogui sielą, nežiūrint į daugelį jo nuodėmių, ir kad ši mirtis netapo tikra mirtimi.
Iš tikro žmogaus siela buvo sugrąžinta į mirusį kūną, labiau atnaujinta ir sustiprėjusi nei anksčiau.
Ir kad pernelyg nepasiduoti džiausmui, žmogus turi pergyventi dėl „Šchinos tremties“ ir Šventyklos sugriovimo.
Juk pats Kūrėjas liūdi ir gedi dėl to.


Iš tikro tavo ir tavo tėvų nuodėmės sąlygojo tai, ir kol kas Šchina dar „nepakilo“ iš kritimo.
Ir tu iki šiol dar neištaisei savo blogų darbų, kurie ir sąlygojo šį Šchinos kritimą, nes tu pats (atvirkščiai nei Šchina) kritai į lovą ir pakilai kaip anksčiau pilnas jėgų.
Žmogus turi nusipelnti paguodos už Cioną ir Šchinos džiugesio su visais gedinčiais dėl jos...


Paskui žmogus turi iki aušros užsiimti Žodine Tora, kiek išgali, nes to užsiėmimo dėka, jis pritraukia šviesą Šchinai, esančiai kritime...


Ir iš kart su pirma aušra tu turi greitai bėgti į maldos namus, nes jau Šchina yra aplenkusi tave.
Iš tikro Šchina jau laukia tavo maldos ir šlovinimo, kuriais tu pakelsi ją iš „kritimo“ ir sugrąžinsi į Cioną, kaip ir anksčiau.
Ir nors tu vienas negali Jai pilnai padėti šiame „silpnume”, tačiau stenkis visomis savo jėgomis.
Sustiprink Šchiną ir pakelk Ją iš „dulkių”, ir nors tavo indėlis yra mažas, bet Jai jis yra labai svarbus.
Kaip užmokestį, Ji taip pat išklausys tavo maldą, ir išpildys tavo prašymus.
Todėl, sūnau, tegul maldos metu tavo mintys visada būna visiškai švarios ir teisingos!
Tegul būna teisinga intencija ir džiaugsmas, kad tu gali suteikti gerumą savo Šeimininkui.
Ir tegul tavo prašymai nebūna vien tik asmeniniai (egoistiniai).
Tu turi atrodyti kaip vergas, pas kurį nėra asmeninio gyvenimo, o visas gyvenimas tik dėl savo Pono.


Ir jei pašauksi Jį iš tiesų teisingai, Jis bus artimas tau, kaip parašyta:
„Artimas Kūrėjas visiems šaukiantiems Jį tiesoje“ (Tehilim 145 – 11).
Ir dar parašyta:
„Nes visas širdis tikrina Kūrėjas ir žino visus širdies norus“ (Divrei Hajamim1 28 –9), t.y. žino visus, tikrai ieškančius Jo.
Todėl, jei ieškosi Jo iš tikro – rasi.


Ypač kai prisipažinsi ir išpažinsi prieš Jį visas savo nuodėmes po maldos „Šmone esre”,
arba po palaiminimo „Jis girdi maldą“, ir iš visos širdies norėsi nebesugrįžti vėl prie savo klaidų.
Juk Jis žino viską, kas yra atverta ir kas yra paslėpta, mato kas yra širdyje ir tavo viduje.
Taip pat ir „kritime veidu žemyn“, t.y. posme:
„Jo į Tave Kūrėjau keliu savo sielą“, būk pasiruošęs atiduoti už Torą ir priedermes net gyvybę.
Tada iš tikro bus atleistos visos tavo nuodėmės, nes „širdis” ir „burna” bus tapatūs.


Ir kai pasimeldei deramai ir su baime, bei įgavai jėgų, tada yra laikas Toros mokymuisi „lišma“ (dėl pačios Toros).
Jokiu būdu nekeisk savo nustatyto mokymosi laiko, net jei yra neatidėliotini reikalai, netgi per prievartą.
Ir kaip užmokestį, parodys tau Kūrėjas Cione nuostabiuosius Dangiškos „Ješivos vartus“.


Po to pastiprink save saikingai valgiu: duona su druska ir vandeniu.
Teisuolis valgo tik tiek, kad galėtų išlaikyti sielą kūne.
Tikrasis teisuolio valgis – tai sielos dvasinis maistas.
Taip pat tavo „kūniškas“ valgis turi būti Dangaus vardu, t.y. kad sustiprinti žmogų Kūrėjo darbui. Kaip parašyta:
„Visuose savo keliuose pažink Jį“ (Mišlei 3 – 6).
Su baime stovėk prie savo stalo, kuris sulyginamas su aukuru, nes prie Karaliaus stalo tu valgai.
Iš tikro tavo stalas turi būti „aukuru“, atperkančiu tavo nuodėmes, tu turi valgyk saikingai.
Taip tu susilpninsi „klipą“ (lupeną), kuri yra „aptraukusi“ maistą (dvasiniame sielos lygyje).
Tam tikslui perskaityk citatą iš Toros, Mišnos ar psalmės, ir paskelbk: „čia stalas, kuris yra prieš Kūrėją“.
Taip „blogio instinkto“ jėgos susilpnės ir pasitrauks nuo tavęs.
Taip pat Toros dėka sustiprės tavyje „protinga (dvasinė) siela“, nes Tora yra „sielos maistas“.


Ir kai pavalgysi kasdieninio maisto, maitinančio kūną ir Toros, maitinančios sielą, „neapvok“ Kūrėjo, priskirdamas viską sau.
Pasakyk palaiminimą maistui su ypatingu džiaugsmu, kaip žmogus, gaunantis iš artimo didelę dovaną.
Kaip mes sakome: „dėkojame Tau už Torą, kurią mokai mus, ir už maistą, kuriuo maitini ir aprūpini mus“.
Ir kaip užmokestį už tai, Kūrėjas atidarys tau savo „lobyną“, ir aprūpins tave visada savo „dosnia ranka“.
Paskui ieškok širdyje, ar gali dar įvykdyti kokią nors naują priedermę, 248 sielos organų užbaigimui, arba „patobulinti“ seną priedermę, kad pridėti jai užmokestį.


Tada eik į savo darbą ar į prekybą ir būk pilnas absoliutaus tikėjimo, bei pasiruošęs dirbti be jokios apgaulės ir sukčiavimo.
Nenorėk savo darbu pralobti, o norėk tik aprūpinti šeimos poreikius.
„Padaryk Toros mokymą pastoviu, o kasdieninį darbą laikinu užsiėmimu“.
Iš tikro pas tą, kas didina (prekybą), nebus pertekliaus, o tas kas mažina, tam netruks.
Nesistenk gauti „dovanų“ (kyšių) iš žmogaus praturtėjimui, nes „nekenčiantis dovanas, gyvens“.
Tik Kūrėjas nuskurdina ir praturtina, tik Jis vienas duoda tau jėgų pasiekti gerbūvį.
Todėl pilnai pasitikėk Kūrėju su meile ir Jis aprūpins, pramaitins tave.
Visą dieną tegul bus prieš tave Kūrėjo baimė, kad nenusižengtum priedermėje „nedaryk“.
Ir ypač saugokis blogų savybių (midot), kurios yra kaip „mielės materialumo tešloje“, labai susilpnina žmogaus atsakomybę.


             Dalykai, kurių reikia ypatingai saugotis


1. Saugokis nuo visų rūšių pykčio.
2. Saugokis priekabumo (perdėto griežtumo) ypač su namiškiais.
3. Saugokis didybės.
4. Jei tave kas nors sugėdins, neatsakyk jam.
5. Įžeidinėjamas, stenkis neįsižeisti, apie tai parašyta: „Mylintys (Kūrėją) yra tvirti, kaip saulės
patekėjimas” (Šoftim 5 – 31).
6. Priimk kiekvieną žmogų su džiaugsmu, net jei jis nekenčia tavęs, taip padarysi jį, mylinčiu
tave.
7. Visos tavo kalbos turi būti ramios ir nepakeltu balsu.
8. Neperženk pykčio ribos.
9. Pašalink iš širdies liūdesį ir rūpesčius, nutolink blogį nuo savęs, nes tai spąstai šventumui.
10. Bėk nuo valdžios (nuo valdininko pareigų), nes jos trumpina tavo gyvenimo metus.
11. Tolinkis nuo tuščių kalbų.
12. Tolinkis nuo melo.
13. Venk pataikavimo.
14. Venk pašaipos (šaipymosi).
15. Tolinkis nuo apkalbų.

Šios visos grupės nepamatys Šchinos veido pasaulyje, kuris ateis.


                                  Prisirišk prie:


1. Nuolankumo, kuris atveda prie šventos dvasios.
2. „Užsikimšk ausis”, kad negirdėtum lašon hara (blogų kalbų) ir apkalbų.
3. Būk kaip „kurčnebylys” tuščiom kalbom, atverk burną tik Toros žodžiams ir priedermėms, bei būtiniems dalykams.
4. Kiekvieną žmogų priimk su šypsena ir maloniu tonu.
5. Nesididžiuok savo gerais darbais prieš kitus, nes prarasi užmokestį ir gausi bausmę.

Būk atsargus „mincha” (popietinėje) maldoje, nes Elijahu gavo atsakymą būtent per „mincha” maldą.
Ir dar, tai absoliutaus teismo laikas, nes „pasisuko” diena ir pailgėjo „vakaro šešėliai”.
Tačiau labiausiai saugokis „aravit” (vakarinėje) maldoje, nes jau tamsa užklojo žemę.
Tada visi „kenkėjai” yra pasiruošę „prilipti” prie žmogaus kūno ir sielos, kai ji ruošiasi pakilti ataskaitai prieš Kūrėją.
Yra ir kitų dalykų, kurie smulkiau išvardinti „Penktuose vartuose”.


Dabar nustatysime bendrus „vaistus“, kaip galima išsigelbėti (išsigydyti) nuo „sielos negalavimų“ (abejonių).
Iš tikro neteisingas žmogaus supratimas sukelia tris dalykus, klaidas:


Pirmas.
Materialumas sąlygoja žmogui užmiršti tiesą, kad visko pagrindas yra dvasingumas, ir tai atveda prie nuodėmės.


Antras.
Žmogus prisimena, kad svarbiausia yra dvasingumas, bet skaito save jau labai „pasistūmėjusiu“ dvasingumo pusėn ir turinčiu didelį dvasingumo „bagažą“.


Trečias.
Net jei ir prisimina ir saugosi nuo pirmų dviejų suklydimų, žmogaus širdyje gimsta klausimas:
„Ką valgysim sotumo metais“?
Tai reiškia žmogus klausia: kokia iš vis yra dvasingumo prasmė?
Ir šitas suklydimas yra iš visų sunkiausias, todėl, sūnau, padaryk šiuos dalykus, kad apsisaugotum nuo šių Izraelio nuodėmių (Israel ישר אל „tiesiai į Kūrėją“).


Prieš pirmą klaidą:
Visada turėk „prieš akis“ (kontroliuok save), ką reikia kalbėti, ir ką reikia daryti.
Nekalbėk ir nedaryk nieko, netgi paprastų žodžių ar veiksmų, prieš tai jų „nepasvėręs“ mintyse. Žinome, kad „skubotas vaisius“ yra labai kartus ir jau nieko nebegalima sugrąžinti.


Prieš antrą klaidą:
Visada tegul būna „Kūrėjo baimė“ prieš tavo akis, tegul būna „prieš tave“ tavo mirties ir „įėjimo“ į kapą diena.
Taip pat prisimink gehinomo (pragaro) teismo dieną, ir „Viso pasaulio teismo“ dieną.
Visų šių dalykų labai bijojo net pranašas Šemiuelis, kuris yra lyginamas su Moše ir Aronu. (Talmudas, Chagiga 4 – 72).


Prieš trečią klaidą.
Įšsiugdyk garantiją ir pasitikėjimą tiesa, kad „Kūrėjo akys“ apžvelgia visus žmogaus žingsnius, ir atlygina kiekvienam pagal darbus.
Ir galiausiai ne žmogaus valioje „pakilti“, ar „nukristi“, nes „ne lengvam – šuoliuoti“.
Taip pat visus norus ir lūkesčius nukreipk į Jį, kaip sakome Roš Hašana maldoje:
„Palaimintas tas, kas neužmiršta Tavęs, ir žmogus, besistengiantis dėl Tavęs. Nes, ieškantys Tavęs, niekada nesuklups, ir nedings amžiams pasitikintys Tavimi“.


Tiek paaiškinimų pakanka, kad nukreipti žmogų būti „teisuoliu“ ar „chasidu“.
Toliau panagrinėsime išminčių nurodymus, einat šuo keliu, taip pat bausmes žmogui, einančiam negeru keliu.
Ir užmokestį, ateinantį pas žmogų nedelsiant, jei žmogaus visi troškimai yra tik Toroje ir priedermėse.