kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

Chanuka

Ką reiškia vardai-sinonimai „Chašmoniečai“ ir „Makabiečai“?


„Chašman“ (dgs. „chašmoniečiai“) – tai titulas, kuris buvo suteikiamas pasižymėjusiam žmogui, išsiskiriančiam savo kilme, talentais, elgesiu.

„Makabi“ – tai titulas tų, kurie kovojo už Kūrėjo žodį, kurie ant savo vėliavos užsirašė:  מי כמוך  באלים  אדוני „Kas prilygtų tau jėga, Kūrėjau“).

O šių žodžių pirmos raidės sudaro žodį מכבי Makabi.

Makabiečių pergalė – vienas įspūdingiausių stebuklų judaizmo istorijoje.

Ne veltui paminėjimas apie jį įėjo į maldą „Šmone-esre“, skaitomą Chanukos dienomis: „...o Tu iš didelės Savo malonės užstojai juos, tapai teisėju jų ginče, atkeršijai jiems, atidavei stiprius į silpnųjų rankas, gausius – į rankas tų, kurių nedaug, netyrus – į tyrųjų, nuodėmingus – į teisuolių rankas, piktadarius – į rankas tų, kurie mokosi Tavo Toros...“.

Karas su graikais nebuvo vien tik fizinis karas.

Tai nebuvo karas dėl valdžios, teritorijų, ribų praplėtimą, bet už dvasinę laisvę, už dvasinę nepriklausomybę nuo svetimų įtakų.

Pirmoji pergalė buvo pasiekta 25 kislevo mėnesio dieną.

Ši data užšifruota pačiame šventės pavadinime: žodį חנו כ״ה chanu ka galima išversti taip: ilsėjosi „כ“-„ ה“, t.y. 25 dieną (כ = 20 ; ה = 5).

Tą dieną Chašmoniečiai įėjo į Jeruzalės Šventyklą tam, kad apvalyti ją ir pašventinti, bei tam, kad atstatyti joje tarnavimą Kūrėjui.

Viena pagrindine tarnavimo Kūrėjui priemone buvo aukuras – visiškos judėjų dvasinės nepriklausomybės simbolis. 

Pasakojama pirmoje Makabiečių knygoje: „Ir atsikėlė jie anksti ryte ir paaukojo ant naujo aukuro deginamąsias aukas, kaip priklauso.

Jie pašventino tą dieną aukurą, pastatytą vietoje graikų išniekinto, ir šlovino Kūrėją, pritariant arfos, birbynės ir būgnų garsams.

Visi puolė ant žemės prieš Kūrėją, dėkodami Jam už tai, kad davė jėgų ir drąsos.

Ir aštuonias dienas vyko aukuro pašventinimas, su dideliu džiaugsmu aukojant deginamąsias ir padėkos aukas.

Ir buvo didelis džiaugsmas tautoje.

Ir įsakė Nekuda ir jo broliai, kartu su visa bendruomene, švęsti aukuro pašventinimą kiekvienais metais aštuonias dienas, pradedant nuo 25 kislevo dienos, šlovinant Kūrėją ir dėkojant Jam... 

Pasak antros Makabiečių knygos, Chanukos šventimas nustatytas pagal aštuonių dienų Šventyklos pašventinimo pavyzdį, kurį nurodė karalius Šlomo. 

Mūsų laikais Chanuka pažymima uždegant žvakes, skaitant „Halelį“ ir dėkingumo maldą „Al anisim“ („Už stebuklus“).