kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וכאשר חוטא חטא הראוי להכרת, נכרת אותו ענף מהגוף האילן ונשאר נפרד ממנו ועומד בעולם הזה כרוח הבהמה. רח''ו שערי קדושה Todėl, kai žmogus daro sunkią nuodėmę, ši „šaka“ yra „nukertama“ nuo „šaknies“, ir pasilieka mūsų pasaulyje kaip „gyvuliška dvasia“ (רוח בהמה – ruach behema). (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

שערי קדושה חלק ב שער ד  

Šventumo vartai Antra dalis. Ketvirtieji vartai

Rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                     1.


    Apie bausmę už blogas savybes (midot) ir užmokestį už geras.


Išdidumas (puikybė) – tai, daugelio prasižengimų šaknis (priežastis).
Tai galioja kaip tarp žmogaus ir žmogaus, taip ir tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Iš tikro tai sąlygoja nekęsti artimo ir kenkti jam, bei kalbėti blogus dalykus (lašon hara).
Ir kas liečia tarp žmogaus ir Kūrėjo, tai parašyta:
„Ir prisipildys didybės širdis ir užmirši Kūrėją“ (Dvarim 8 – 14).


Apie tai pasakė mūsų mokytojai:
„Šiurkščios širdies žmogus vadinamas šlykščiu, nes parašyta „Kūrėjas šlykštisi visais, apimtais didybės“ (Mišlei 16 – 5)“ (Talmudas, Sota).
Todėl reikia „iškirsti” puikybę, kaip stabmeldžių giraitę, nes tai vertinama, kaip stabmeldystė ir Kūrėjo neigimas.


Žmogus, apimtas didybės, lygtai prasižengia visomis nuodėmėmis, lygtai stato stabmeldžių pakylą.
Ir net, jei toks žmogus trokšta Kūrėjo, kaip mūsų tėvas Abrahamas, vis jis tiek neišsigelbės nuo gehinomo (pragaro) teismo.
Be to, bus pašalintas iš mūsų pasaulio anksčiau laiko (mirs ne savo mirtimi)...


Iš tikro viskas, ką stengiasi žmogus, darydamas priedermes, dėl Kūrėjo ir Jo Šchinos, viskas yra principu „dydis prieš dydį”.
Tai reiškia, kad ir Kūrėjas taip pat stengsis padaryti gerumą dėl tokio žmogaus ir jo šeimos šiame pasaulyje.
Tačiau išdidus ir šiurkščios širdies žmogus bus nubaustas ir šiame pasaulyje, ir pasaulyje, kuris ateis.


Iš tikro toks žmogus lygtai išstumia Šchiną iš pasaulio, t.y. Šchina dingsta iš pasaulio ir sako:
„Mes abu su tokiu žmogumi negalime kartu gyventi viename pasaulyje“.
Toks žmogus maištauja prieš „Dangaus karalystę” ir žemina Karalių Karaliaus garbę.


Kaip pasakyta: „Aš, Kūrėjas, apsisiaučiu didybe“ (Tehilim 33 – 1).
Ir iš tikro, kuo gi žmogui didžiuotis, nes jis išėjo iš „dvokiančio lašo” ir gyvena „purviną gyvenimą”... ir galiausiai kūnas nueis pas kapo kirmėles ir į kapo „kauburėlį”, o siela į nueis gehinomą?


Tačiau kas liečia kuklumą ir nusižeminimą, nėra didesnės dorybės už šias.
Juk ir mūsų mokytojas Moše, didžiausias iš visų pranašų bei didžiausias Toroje ir priedermėse, labiausiai yra šlovinamas už kuklumą.
Kaip parašyta: „Moše, kukliausias iš žmonių“ (Bemidbar 12 – 3).
Ateik ir mokykis iš pačio Kūrėjo, kuris palieka savo šlovę aukštybėse ir gyvena žemai kartu su žmonėmis.
Kaip pasakyta: „Nusileis iš aukštybių pas nusižeminusius“(Ješaja 57 – 15).
Taip pat parašyta: „Artimas Kūrėjas pas tuos, pas kuriuos širdis sudaužyta“ (Tehilim 34 – 20).
Dar parašyta: „Kas gyvens Tavo buveinėse... paniekintas akyse“ (Tehilim 15 – 1).


Taip apie Kūrėjo baimę parašyta: „Kūrėjo baimė – tai išmintis“ (Jobas 28 – 28).
Ir dar: „Kūrėjo baimė yra žmogaus lobynas“ (Ješaja 33 – 6).
Pasakė išminčiai: „Baimė yra kuklumo papėdė, kaip parašyta „Kūrėjo baimė yra kuklumo papėdė“ (Mišlei 22 – 4)“ (Jeruzalės Talmudas, Šabatas).


Iš tikro pas nusižeminusį žmogų lygtai yra aukojamos visos (Šventyklos) aukos, kaip parašyta:

„Auka Kūrėjui yra nusižeminimas“ (Tehilim 31 – 19).
Ir ne tik, bet tokia malda nėra niekada atstumiama, ir tik tokio žmogaus, kuris laiko save „žemu”, malda yra išklausoma (Talmudas, Sota)...
Tik kuklumas sąlygoja Šchinai nusileisti ant žemės ir, ant žmogaus, kaip parašyta:
„Moše įėjo į rūką (kur susitiko su Šchina)“ (Šemot 20 – 18).
Kas sąlygojo Moše šį susitikimą? Būtent kuklumas, kaip pasakyta:
„Moše, kukliausias iš žmonių“.


Tana rabi Pinchas ben Jair sako:
„Atsargumas atveda prie greitumo, greitumas atveda prie švarumo, švarumas atveda prie tyrumo, tyrumas atveda prie atsiskyrimo, atsiskyrimas atveda prie šventumo, šventumas atveda prie kuklumo“ (Talmudas, Sota).


Matome, kad kuklumas yra aukščiausiai už viską, nes atveda prie šventos dvasios.
Kaip parašyta: „Ant manęs nusileido Kūrėjo dvasia, nes patepė Kūrėjas mane, kad praneščiau kukliems“ (Ješaja 61 – 1).


Pasakyta: „Kas paveldės pasaulį, kuris ateis?
Tas, kuris yra kuklus ir nusižeminęs.
Tas, kuris kukliai ateina ir kukliai išeina.
Tas, kuris visada yra įnikęs į Toros mokymą ir nepriskiria nuopelnų sau“. (Talmudas, Sanhedrin).


Dar pasakyta: „Ateityje Kūrėjas bus karūna ant kiekvieno teisuolio galvos“ (Talmudas, Megila).
Knygoje Zohar (Šlach) pasakyta:
„Taip pradėjo savo aiškinimą ješivos vadovas:
„Tas, kas nužemina save šiame pasaulyje, koks didis bus pasaulyje, kuris ateis.
Tas, kas yra mažas, tas yra didis. Tas, kas yra didelis, tas yra mažas“.


Toliau parašyta (Truma):
„Kodėl Jechezkelis vadinasi ben Buzij (paniekinto sūnus).
Todėl, kad menkino save prieš tą, kuris yra didesnis už jį, ir todėl nusipelnė vadintis taip, kaip nesivadino niekas kitas.
Taip pat vadinasi Ram (aukštas, išaukštintas), kaip parašyta Berachel Buzi iš šeimynos Ram“.