kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

שמעתי כב  

„Šamati“ 22

ravas Baruchas Ašlagas (tai, ką girdėjo iš Baal Sulamo)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                            „Tora lišma – vardan pačios Toros“


Toros mokymosi „lišma“ – dėl pačios Toros esmė yra ta, kai žmogus visiškai aiškiai be jokių abejonių savo sąmonėje mato, kad
„Yra Teismas ir yra Teisėjas“.


„Yra Teismas“ reiškia, kad mes prieš akis matome tikrą realybę.
Iš tikro kai dirbame „sąlygojimo“ ir „tikėjimo“ aspektu, tada kiekvieną dieną dvasiškai „didėjame“ ir „kylame“, nes kiekvieną kartą matome pasikeitimus į gerą.
Ir atvirkščiai, kai dirbame „gavimo“ ir „žinojimo“ aspekte, tada matome, kad diena iš dienos „leidžiamės“ iki mūsų realybės „dugno“.


Ir kai žiūrime į šias dvi būsenas, tada matome, kad:
„Yra Teismas ir yra Teisėjas“.
Tai reiškia, kai neiname pagal Toros tiesos įstatymus,
tada iš karto esame baudžiami vietoje.
Todėl matome, kad:
„Yra teisingumo Teisėjas“.


Taip pat matome, kad tai pats geriausias kelias,
galintis mus atvesti prie tiesos.
Ir tai vadinasi „teisingumo teismas“,
nes tik tokiu būdu galime ateiti prie absoliutaus tobulumo.
Tai reiškia absoliutaus supratimo savo sąmonėje,
kad nėra nieko aukščiau už Kūrėją.


Ir tik „tikėjimo” ir „sąlygojimo” aspektais galime ateiti prie šio tikslo.
Todėl, jei mokomės, kad suprasti šią tiesą, kad
„Yra Teismas ir yra Teisėjas“,
tada tai vadinasi „Tora lišma“.


Ir tai paaiškina išminčių posakį:
„Didis yra mokymas, nes atveda prie veiksmo“.
Iš pirmo žvilgsnio reikėtų sakyti, kad atveda prie veiksmų,
kad galėtumėme atlikti daug veiksmų – daugiskaita, o ne vienaskaita.
Tačiau, kaip jau sakėme,
mokymas turi atvesti žmogų tik prie tikėjimo aspekto.
Ir „tikėjimas” vadinasi – „viena priedermė“, nes tikėjimas:
„Persveria visą pasaulį į nuopelnų pusę“.


Tikėjimas skaitosi – „veiksmu “,
nes atliekant kokį tai veiksmą,
privalo būti priežastis tam veiksmui atlikti,
kad tai įpareigotų žmogų pagal logiką.
Tai reiškia, kad yra glaudus ryšys tarp proto ir veiksmo.
Tačiau „virš logikos“, kai „logika” nepadeda veiksmo atlikimui yra atvirkščiai,
tada žmogus turi sakyti, kad šiame veiksme nėra jokios logikos –
vien tik „veiksmas”.


Ir tai reiškia:
„Padarė vieną priedermę – laimingas,
nes persvėrė save … į nuopelnų pusę”.

Iš tikro: „Didis yra mokymas, nes atveda prie veiksmo“.
Tai reiškia, kad atveda prie „veiksmo” be jokios logikos,
vadinamo „virš supratimo”.