kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ככל שאדם מבין שלשם שמים הוא דבר חשוב, האמת - שהקיום שלא לשם שמים הוא חשוב הרבה יותר. רב ברוך אשלג ע''ש בעל הסולם. Kiek žmogus supranta, kad Toros vykdymas „Dangaus vardu“ yra labai svarbus dalykas, iš tikro Toros vykdymas (pradžioje) ne „Dangaus vardu“ yra žymiai svarbesnis dalykas. (Ravas Baruchas Ašlagas Baal Sulamo vardu).

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



 

Šventinių vaišių reikšmė


 

Meilė tarp draugų

 

Yra žinomas pasakymas: „Didelis privalumas yra gėrimo, kuris suartina širdis“.

Dalykas tas, kad žmonės, norintys ateiti prie susiliejimo su Kūrėju, turi atlikti „pasiruošimo darbą“, kuris vadinasi „Mylėk savo artimą, kaip patį save“.

Ir tam, kad tarp bičiulių atsirastų artumas, jie sėdi kartu šventinėse vaišėse.

Jų metu, tiek valgant bei geriant „lechaimą“, tiek kalbant apie darbo Kūrėjui aspektus, atsiranda „širdžių artumas“ ir noras atverti gerąsias draugo savybes.

Tačiau tai neateina savaime.

Ir kai visos šventės metu žmogus stengiasi galvoti apie draugo privalumus, tada po truputį širdyje gimsta noras padaryti draugui gerumą.

Ir tik išvysčius šį artimo meilės jausmą, žmogus gali ateiti prie meilės Kūrėjui. Kito kelio nėra.

 


Minčių įsijungimas grupėje

 

Yra žinoma, kad mintys pereina iš vieno žmogaus kitam.

Todėl, kai draugai kartu sėdi šventėje ir kiekvienas stengiasi iškelti savo akyse draugą, tada kiekvienas įsijungia į visos grupės mintis.

Dėka to įsijungimo žmogus įgauna papildomų jėgų ir energijos Kūrėjo darbe.

Šventinių vaišių metu tai padaryti yra geriausia, nes jų metu kiekvienas susikoncentruoja ties tikėjimo ir sąlygojimo artimui aspektais.

Toks ir yra šventinių vaišių tikslas.

Tuo tarpu, kai žmonės kartu mokosi, tada tai nėra tinkamas laikas mąstyti apie draugo geras savybes, nes tuo metu reikia gilintis į mokymo medžiagą.

Realybė tokia, kad kai žmogus mokosi ir gilinasi į kokį tai dalyką, paprastai jam yra sunku tuo pačiu metu galvoti ir apie Kūrėjo artumą, nes jis negali sutalpinti savyje šių dviejų dalykų vienu metu: ir įsigilinimo į studijuojamą dalyką, ir minčių apie Kūrėją.

 


Anuliavimasis prieš mokytoją

 

Kai visi sėdi prie šventinio stalo kartu su dideliu žmogumi, su mokytoju, visi turi stengtis anuliuoti save prieš mokytoją.

Tada atsiranda būsena, kuri vadinasi:

„Ir atsistojo ten Izraelis priešais kalną“ (Šmot 19:2).

Paaiškino mūsų mokytojai – „Kaip vienas žmogus, su viena širdimi“.

Tai reiškia, kai mokiniai sėdi šalia tikro mokytojo bei yra pasiruošę anuliuotis prieš jį visa širdimi ir siela, tarp mokinių atsiranda sutapimas ir vienybė, ir tada visiems pereina mokytojo mintys bei užplūsta naujos jėgos Kūrėjo darbe. 


Ravas Baruchas kartą paaiškino, kodėl sakome vienas kitam „Lechaim“ (keliant taurę, sakoma „Už gyvenimą“).

Tam, kad tai sužadintų mumyse norą tikram gyvenimui, tai yra sąlygojimo artimui ir meilės Kūrėjui pripildytą gyvenimą.

Kai išgeria „lechaimą“, žmogus šiek tiek „užkaista“, ir tada yra geras laikas pabandyti suprasti ir pajausti tam tikrus dalykus. 


Dar pasakė ravas Baruchas:

„Kai žmogus valgo toje vietoje, kurioje mokomasi Toros ar meldžiamasi, tada žmogus natūraliai galvoja apie dvasinius dalykus, tačiau, kai valgo namie, jis užmiršta viską“.