kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ואילו לא שרתה נבואה על משה רבינו עליו השלום והוריד תורה מן השמים המקיית העולמות. רח''ו שערי קדושה Todėl, jei nebūtų nusileidusi pranašystė ant mūsų mokytojo Moše, jis nebūtų galėjęs „nuleisti“ iš Dangaus Toros, kuri įgalina visų pasaulių egzistavimą. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

שמעתי לא, מא 

„Šamati“ 31, 41

ravas Baruchas Ašlagas (tai, ką girdėjo iš Baal Sulamo)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                         „Kieno dvasia patinka žmonėms“


„Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10).
Iškyla klausimas:
Iš tikro mes matome, kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais?
Ir jeigu taip, tai:
„Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui?


Tačiau reikia patikslinti:
Iš tikro nepasakyta, kad patinka pats išminčius, bet patinka jo „dvasia“.
Tai reiškia, kad tik išminčiaus ir aplinkinių „kūnai“ gali būti nesutarime.


Tai yra todėl, kad kiekvienas žmogus (kūnas) tarnauja savo egoizmui,
o tuo tarpu žmogaus „dvasia“ – tai jau dvasingumas.
Ir todėl dvasia iš tikro „patinka žmonėms“, nes teisuolis pritraukia šviesos „gausybę“ dėl visų žmonių.


Tačiau kol kas žmonių dvasia negali „apsirengti“ šia šviesa,
ir todėl jie (kiti žmonės) negali suvokti ir pajausti šios „gausybės“,
kurią pritraukia teisuolis.



                                           „Maža ir didelė būsenos tikėjime“


Parašyta: „Ir patikėjo Kūrėju ir Moše, Jo tarnu“ (Šemot 14 – 31).
Turime žinoti, kad Pesacho šviesos turi ypatybę, kurios dėka galime nusipelnyti tikėjimo šviesos.
Tačiau nereikia galvoti, kad tikėjimo šviesa yra mažas dalykas, nes „mažumas“ ar „didumas“ priklauso tik lyginant su „gaunančiais“.
Iš tikro tuo metu, kai žmogus dar neina Tiesos keliu, jis galvoja, kad jo tikėjimas yra pakankamas, netgi per didelis.
Taip pat žmogus galvoja, kad savo tikėjimu jis gali pasidalinti su kitais.
Tai reiškia, kad netgi keletui žmonių jis galėtų „paskolinti“ savo tikėjimo, kad jie būtų dievobaimingi ir tobuli.


Tačiau tas, kas nori dirbti Kūrėjui teisingai ir be apgaulės, analizuoja save kiekvieną kartą,
ar jis gali mylėti Kūrėją „visa siela“.
Toks žmogus mato, kad visada jam trūksta tikėjimo, t.y. visada yra jam ką papildyti tikėjimo aspekte.
Ir tik kai pas žmogų yra tikras tikėjimas, tada jis gali pajausti, kad jis randasi prieš Karalių.
Todėl, kai žmogus jaučia Karaliaus didumą, žmogus gali atverti savo meilę iš abiejų pusių:
ar jis gauna iš Kūrėjo vien gerumą, ar jis gauna griežtą teismą.


Tai reiškia, kad žmogui, ieškančiam Tiesos reikia tikėjimo šviesos.
Ir jei toks žmogus randa kokį tai būdą, kaip sustiprinti tikėjimą, jis džiaugiasi kaip radęs lobį.
Todėl žmonėms, ieškantiems Tiesos, Pesacho šventė turi ypatingą galimybę tikėjimo sustiprinimui. Ir mes skaitome Toroje:
„Ir patikėjo (Izraelis) Kūrėju ir Moše, Jo tarnu“,
nes dabar pats geriausias laikas to nusipelnyti.