kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וכאן מתעוררות כמה שאלות. לפי האמור לעיל כולנו בגדר עוברי התורה, ולא עוד, אלא עיקר התורה אין אנו מקיימים, כי אנו עושים הפרטים, ולהכלל איננו באים. בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Čia iškyla keletas klausimų, iš to kas pasakyta aišku, kad mes, nors ir būdami „Toros žmonėmis“, visai nevykdome Toros, tai reiškia, kad mes atliekame „atskirus“ aspektus, visai nepasiekdami „bendrumo“. (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį





Tarp ravo Barucho ir jo mokinių



Kartą vienas mokinys paklausė ravo Barucho:

„Kodėl mūsų Mokymo namuose nėra „rimtų“ Toros studentų, kaip yra kituose Mokymo namuose?“

Ravas Baruchas jam taip atsakė:

„Netiesa! Ko trūksta šiems studentams? Juk jie mokosi visą dieną ir dar keliasi vidury nakties?! Kodėl jų taip nevertini? Netgi tie, kurie dirba, pasirodo čia kasdien trečią valandą nakties ir mokosi iki šešių ryto, po to ateina po vidurdienio ir dar mokosi keletą valandų. Ir iš viso per dieną įtemptai mokosi šešias septynias valandas ir užsiima Tora bei dvasiniu darbu!


Ir paaiškino:

Yra tokia nuostata: „Jei žmogus gerbia save, tai ir kiti jį gerbia“.

Paprastas žmogus, kuris kasdien keliasi septintą ryte ir eina melstis, kuris mokosi Torą ir vykdo priedermes, ir viską daro todėl, kad „taip reikia ir taip yra įprasta“, jis visai nekelia sau klausimų ir kritikos.

Toks žmogus jaučia tobulumą – kad jam daugiau nėra ką pridėti prie jo Toros ir priedermių.

Ir savaime suprantama „Visi suteiks jam garbę (Psalmės 29:9)“ ir pasakos apie jo tobulumą.

Tai reiškia, kad į tokį žmogų visi žiūri su pagarba.

Tuo tarpu tie mokiniai, kurie eina mano tėvo Baal aSulamo keliu, jaučia ir žino tiesą, todėl garbė jų visai nedomina.

Jie nedemonstruoja aplinkai savo tobulumo, o tik „sudaužytas sielas ir tobulumo trūkumą.

Todėl savaime suprantama, kiti jų negerbia“.


Kartą vieno mokinio paklausė:

„Kur buvai pamokos metu?“

Ir mokinys pradėjo vardinti priežastis, kodėl praleido pamoką.

Tada ravas Baruchas jam pasakė:

„Neklausiau tavęs apie priežastis, nes priežastys priklauso nuo Sąlygojančio tas priežastis. Klausiau tavęs tik apie patį buvimą“.