• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שמעתי לט  

„Šamati“ 39

ravas Baruchas Ašlagas (tai, ką girdėjo iš Baal Sulamo)

                                               „Ir susisiuvo figos lapus“

„Lapas“ užstoja saulės šviesą ir atsiranda „šešėlis“.
Dvasiniame darbe yra du šešėliai:
Pirmas – „šešėlis, ateinantis iš šventumo pusės.
Antras – ateinantis dėl nuodėmės.
Tai reiškia, kad yra dvi „šviesos“ paslėpimo rūšys.

Kaip materialiame pasaulyje šešėlis paslepia saulę,
taip yra paslėpimas aukštutinei šviesai, vadinamai „saulė“.
Ir kai yra žmogaus pasirinkimas, tada „šešėlis“ ateina iš šventumo pusės.
Kaip parašyta apie mūsų mokytoją Moše:
„Ir paslėpė Moše veidą, nes bijojo pažiūrėti“ (Šmot 3 – 6).
Šis šešėlis ateina iš pagarbios baimės.

Iš tikro baimė atsiranda todėl, kad žmogus bijo gauti „gausybę“,
nes gali nesugebėti gauti tik dėl „malonios dvasios suteikimo“ Kūrėjui.
Todėl toks „šešėlis“, ateinantis dėl šventumo, reiškia,
kad žmogus nori būti „susiliejęs“ su Kūrėju.
Ir „susiliejimas“ skaitosi – sąlygojimu, nes žmogus bijo,
kad gali nesugebėti sąlygoti „malonią dvasią“ Kūrėjui.
Iš tikro žmogus yra „susiliejęs“ su šventumu,
todėl toks „šešėlis“, ateina iš šventumo pusės.

Tačiau yra „šešėlis, ateinantis dėl nuodėmės“.
Tai reiškia, kad „paslėpimas“ ateina ne todėl,
kad žmogus visai nenori (egoistiškai) gauti sau,
bet atvirkščiai, jis viską nori gauti, todėl „šviesa“ dingsta.
Ir tai visas skirtumas tarp „šventumo“ ir „klipot“ (netyrumo).
Iš tikro „šventumas“ nori sąlygoti „malonią dvasią“ Kūrėjui,
o „klipot“ nori tik gauti sau.
Todėl skaitosi, kad toks „šešėlis“ ateina iš nuodėmės pusės.
Ir nėra jokios kitos galimybės išeiti iš šios būsenos, bet tik kaip parašyta:
„Ir susisiuvo figos lapus, ir pasidarė sau juostą“ (Berešit 3 – 7).

„Juostos“ – tai kūno jėgos, kurios susijungė šventumo „šešėlio“ aspektu.
Tai reiškia, kad nors dabar žmogui nėra šviesos, nes ji dingo dėl nuodėmės,
vis tiek žmogus pergali save dirbti Kūrėjui, tikėjimu aukščiau logikos.
Kaip parašyta:
„Ir jie išgirdo Kūrėjo balsą... ir pasislėpė Adamas ir jo žmona“ (Berešit 3 – 8).
Tai reiškia, įėjo į „šešėlį“, ir tai paslaptis:
„Ir paslėpė Moše veidą“.
Tai reiškia, kad Pirmasis Adamas padarė tą patį dalyką kaip Moše.

Kūrėjas paklausė Adamo:
„Kur tu“?
Adamas atsakė:
„Išgirdau Tavo balsą sode ir išsigandau, nes nuogas aš, ir pasislėpiau“.

„Nuogas“ reiškia, kad „nuogas“ nuo aukštutinės šviesos.
Tada paklausė Kūrėjas:
„Kokia yra priežastis, dėl kurios nuėjai į šešėlį, kuris vadinasi „pasislėpiau“,
t.y. kodėl pasijutai „nuogas“?
Ar dėl šventumo šešėlio?
Ar dėl nuodėmės?
Todėl Kūrėjas paklausė:
„Ar iš to medžio, nuo kurio prisakiau nevalgyti, valgei nuo jo?“
Tai reiškia – dėl nuodėmės.

Iš tikro šešėlis, ateinantis dėl nuodėmės, vadinasi:
„Burtai, apžavai, kerėjimai”.
Apie parašyta:
„Tai prieš tai padarė Kūrėjas“ (Kohelet).
Tai reiškia, kaip „šventos“ jėgos turi galimybę įsikišti į įvykius ir parodyti ženklus bei stebuklus,

taip pat tą galimybę turi ir „sitra achra“ jėgos (netyros jėgos).
Todėl teisuoliai nesinaudoja šitomis jėgomis, dėl priežasties:
„Tai prieš tai“, kad nebūtų galimybės „sitra achrai“ daryti tą, ką gali padaryti šventumas.

Ir tik išskirtinais atvejais Kūrėjas neduoda „sitra achrai“ tos galios, kokia yra šventume.
Kaip pavyzdžiui su Elijahu ant Karmelio kalno, kuris paprašė Kūrėjo:
„Atsakyk man, kad nesakytų, jog tai burtai“.
Tai reiškia, kad yra galimybė padaryti paslėpimą aukštutinei šviesai.

Todėl „figos lapų“ juostos ateina iš „Pažinimo medžio“ nuodėmės.
Iš tikro šie „lapai“, t.y. „šešėlis“, ateina dėl nuodėmės,
nes „juostos“ nėra iš šventumo pusės.
Ir nors žmogus pats renkasi „šešėlį“,
tačiau jis tai renkasi, nes pas žmogų nėra kitos išeities.
Iš tikro tai gali padėti išeiti iš „kritimo“,
tačiau paskui žmogus turi pradėti dvasinį darbą iš naujo.