kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį






Meilė kiekvienam žmogui


 

Vienu metu ravas Baruchas lankė balso lavinimo pamokas pas mokytoją pasaulietį.

Po kurio laiko tas mokytojas susirgo ir jam teko atsigulti į ligoninę.

Tuomet ravas Baruchas pasirūpino kad į ligoninę nueitų žmonių jo aplankyti ir praskaidrinti jo nuotaiką.

Nuo tada šis mokytojas visuomet pabrėždavo kitų mokinių akivaizdoje, kad kai jis gulėjo ligoninėje, nei vienas mokinys jo neprisiminė, išskyrus ravą Ašlagą, kurio dėka visą jo buvimo ligoninėje laikotarpį pas jį ateidavo lankytojai. 


Kartą, kai vienas iš jų bendruomenės Šabato metu šventė kokią tai šventę, jis kaip įprasta pakvietė svečių, ir jų tarpe pasirodė vienas, kuris atrodė ne religinis judėjas.

Ravas priėmė jį, parodė jam pagarbą, pavaišino jį ir t.t.

Vienas mokinys paprašė paaiškinti tai, ir ravas Baruchas jam atsakė:

„Reikia priimti kiekvieną žmogų ir negalima tikrinti, kas jis toks yra“.


1991 metais Šavuot šventės metu ravas Baruchas pasakė:

„Parašyta (Avot, 1–15): „Priimk kiekvieną žmogų maloniai“.

Vidinis supratimas:

Rabi Šimonas pasakė (Talmudas, Jevamot 61 71):

„Jūs vadinatės „adam“, o ne stabmeldžiai vadinasi „adam“.

Žodis „adam“ אדם nuo pasakymo אדמה לעליון   panašus į aukštesnįjį“.

Nes kai žmogus nori būti panašus į aukštesnįjį, aspektu „koks Jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas“ ir jis myli artimą tyra meile, tada jis nusipelno vadintis „adam“.

Ir apie tai aiškina Mišna:

„Žmogus turi priimti kiekvieną žmogų maloniai ir nugalėti savo „kūno“ egoizmą , kuris nori atstumti tą žmogų.

Kiekvieną žmogų, net jei jis nėra to vertas, reikia gerbti ir priimti su malonia veido išraiška“.


Ravui Baruchui buvo įprasta draugiškai priimti kiekvieną žmogų, netgi tuos, su kuriais nebuvo geruose santykiuose.

Ir buvo aiškiai matyti, kad tai yra ėjimas prieš savo prigimtį, nes paprastas žmogus negalėtų toleruoti žmonių, kurie yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu arba nesutinka su jo keliu.

Tačiau ravas Baruchas net tik, kad „pakęsdavo“ jų draugiją, bet ir maloniai priimdavo.

Ravas Baruchas mėgdavo sakyti:

„Man parodyti pagarbą nieko nekainuoja.

O nieko nekainuojantį dalyką galima dalinti „į kairę ir į dešinę“, ir visai nereikia jo taupyti.


Kai atvykdavo svečiai, ravas Baruchas paprastai priimdavo juos su didžiausia pagarba.

Kartą paaiškino:

Kodėl rodome svečiams didelę pagarbą?

Kad svečias pajustų, kad namuose yra šeimininkas.

Šitos minties esmė, kad žmogus pajaustų, kad jis yra tik svečias šiame pasaulyje ir kad pasaulyje yra šeimininkas, kuriam reikia parodyti pagarbą“.