kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות ג  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

     


                                                            

                                                                  3.


„Kalbančioje” (žmogaus) pakopoje mes išskiriame keturis lygius, vienas aukščiau kito.
Ir tai – „masės”, „turtingieji”, „herojai (veržlūs)” ir „išminčiai”.
Visi šie lygiai apytiksliai atitinka keturias visos realybės pakopas, vadinamas:
„domem” („negyvoji”), „comeach” („augalinė”), „chai” („gyvulinė”) ir „medaber” („kalbanti”).


Iš tikro „domem“ lygis išveda visus kitus „comeach“, „chai“ ir „medaber“ lygius.
Ir šiuos tris lygius mes skirstome pagal tai, kiek yra juose „naudingo“ ir „žalingo“ potencialo.
Todėl lygis „comeach“ (augalinis) turi mažą potencialą.
Tai reiškia, nors augalas pritraukia sau „naudingą“ ir atstumia „žalingą“, panašiai kaip žmogus ir gyvulys, jo veiksmuose nėra individualumo pojūčio.
Ir tik bendra jėga šiuo aspektu veikia visus pasaulio augalus.


Kitaip yra „chai“ (gyvuliniame) lygyje.
Čia kiekvienas gyvūnas jaučia savo individualybę pritraukti „naudingą“ ir atstumti „žalingą“.
Todėl išeina, kad vieno atskiro gyvūno vertė atitinka visas augalų rūšis, esančias pasaulyje.
Tai reiškia, kad bendras potencialas, pritraukti „naudingą“ ir atstumti „žalingą“, esantis visame „comeach“ lygyje, yra viename atskirame lygio „chai“ individe (gyvūne).
Tačiau „chai“ lygio potencialas yra labai apribotas vietos ir laiko aspektais.
Ir šiame lygyje „nei per plauką“ neveikia ir nėra jaučiamas nutolimas vietos atžvilgiu, t.y. tai, kas yra už jo kūno ribų.
Taip pat šis lygis nejaučia laiko skirtumo, t.y. nei praeities, nei ateities, o jaučia tik tą „akimirką“, kurioje jis randasi dabar.


Ir jau „medaber“ (kalbantis) lygis yra sudarytas iš „jausminio“ ir kartu „intelektualinio“ potencialo.
Todėl šio lygio potencialas nėra apribotas vieta ir laiku, kad pritraukti jam „naudingą“ ir atstumti žalingą“, kaip „chai“ lygyje.
Taip pat čia atsianda mokslo suvokimo galimybė, nes tai jau yra dvasinis dalykas, neapribotas vieta ir laiku.
Todėl šis lygis gali pajausti ir suprasti visus kūrinius (žmones), esančius dabar bet kokioje pasaulio vietoje, ir taip pat būvusius praeityje, bei būsiančius ateityje, kiekvienoje kartoje.
Ir vieno atskiro žmogaus vertė atitinka bendrai visą „comeach“ ir „chai“ lygio potencialą, esantį dabar, ir taip pat buvusį visose praėjusiose kartose.
Todėl „medaber“ potencialas apima savyje visą „comeach“ ir „chai“ potencialą.


Šis dėsnis galioja ir „žmogaus“ pakopos keturiuose lygiuose, ir tai – „masės“, „turtingi“, „herojai (veržlūs)“ ir „išminčiai“.
Tai reiškia, kad visi šie lygiai išeina iš pirmos – „masių“ pakopos, kaip parašyta:
„Viskas yra iš žemės dulkių“.
Tačiau visas „žemės dulkių“ privalumas ir „teisė egzistuoti“ tik dėl trijų lygių:
„comeach“, „chai“ ir medaber“, kuriuos „žemės dulkės“ išveda iš savęs.
Todėl ygį „masės“ vertiname pagal tai, kokius lygius jis iš savęs išveda, todėl šie lygiai bendrai įsijungia į „žmogaus veido“ pavidalą.
Iš tikro „masėse“ Kūrėjas įdiegė tris polinkius, vadinamus:
Pavydas, gašlumas ir garbės troškimas.
Ir šių polinkių dėka „masės“ vystosi pakopa po pakopos,
kad „išvestų“ iš savęs pilną „žmogaus veido“ pavidalą.


Dėl polinkio į gašlumą, „masės“ išveda iš savęs „turtinguosius“.
Todėl pas jų „išrinktuosius“ yra didelis noras ir troškimas turto kaupimui.
Tai yra pirma „masių“ vystymosi pakopa, panaši į bendrai realybėje esančią pakopą „comeach“, kurią veikia „pašalinė“ jėga, kad įvykdyti savo troškimą.
Iš tikro gašlumo potencialas yra svetimas (žemesnis) žmogaus rūšiai,
nes ateina iš „gyvulinės“ pakopos.


Toliau, dėl garbės troškimo „masės“ išveda iš savęs „herojus“, įžymius žmones.
Jie vadovauja „maldos namams“, miestui ir panašiai.
Todėl pas ką yra didelis garbės troškimas, jis pasižymi valdžios troškimu.
Ir tai yra antra „masių“ vystymosi pakopa.
Ji bendrai panaši į realybėje esančią, „chai“ (gyvulinę) pakopą.
Todėl šis potencialas jau yra kaip atskiras polinkis,
nes garbės troškimas jau yra atskirtas nuo žmogaus vidinių natūralios egzistencijos polinkių.
Ir su juo vystosi „valdžios troškimas“, kaip pasakyta „viską padėjai po kojomis“ (Tehilim 8 – 6).


Toliau, pavydo dėka, „masės“ iš savęs išveda „išminčius“.
Kaip yra pasakyta:
„Mokslininkų pavydas didina išmintį“.
Ir žmonės, turintys didelį šį polinkį, pasižymi išminties, mokslo ir intelektualinių aukštumų pasiekimo srityse.
Tai panašu į bendrai realybėje esančią pakopą „medaber“ (kalbantis).
Iš tikro juose esantis potencialas jau nepriklauso ir nėra apribotas vieta ir laiku, bet bendrai apima viso pasaulio sudėtines dalis, ir visus laikus.
Todėl „pavydo ugnis“ apima visą realybę, ir visus laikus, nes jei žmogus pamato kokį gerą daiktą pas savo draugą, jis būtinai užsinori to daikto pats.
Tai reiškia, kad žmogus jaučia trūkumą ne tam, ko nėra pas jį, bet tam, kas yra pas jo draugą.
Ir šis jausmas prasidėjo jau nuo pirmo Adamo ir Chavos (Ievos), ir taip tęsiasi per visas kartas.
Tačiau šiam potecialui nėra ribų, todėl jis yra tinkamas savo išaukštintam vaidmeniui, t.y. „susijungimui su Kūrėju“.
Iš kitos pusės, visos kartos taip ir lieka neįvykdžiusios šios užduoties, nes pas jas nėra pakankamai didelio noro...


Matome, kad visi trys polinkiai – gašlumas, garbės troškimas ir pavydas žmonėse yra susimaišęs, t.y. kartais jie nori gašlumo, kartais pavydi, o kartais trokšta garbės.
Todėl žmonių norai sudūžta į skeveldras, o patys žmonės panašūs į mažus vaikus, norinčius viską, ką tik pamato, ir nieko nepasiekiančius.
Ir visų šių kartų vertė kaip „šiaudų ir pelų“, liekančių po miltų malimo...


Taip pat yra žinoma, kad teigiamas ir neigiamas žmogaus potencialai eina kartu.
Iš tikro kiek žmogus gali panaudoti savo jėgas geriems tikslams,
tiek jis gali jas panaudoti ir žalai.
Ir todėl, kad vieno žmogaus potencialas atitinka visų gyvulių ir gyvūnų, buvusių visose kartose ir visais laikais potencialą, žmogaus „žalingas potencialas“ yra visų didžiausias.
Iš tikro, kol žmogus dar nėra vertas, t.y. išsitaisęs, kad savo jėgas naudotų tik „geriems tikslams“, jam reikalinga ypatinga apsauga.
Todėl reikia saugotis, kad „neišsitaisęs“, žmogus naudodamas išmintį ir mokslą, kuriuos jam suteikia jo pakopa, neįgytų ypatingų galių „blogiems tikslams“.


Ir kaip jau sakėme, kad pirmieji išminčiai paslėpė išmintį, nuo plačių masių iš baimės,
kad neatsirastų „nepadorių“ mokinių, galinčių panaudoti išmintį blogiems tikslams.
Tai reiškia, kad žmogus, „paskendęs“ gyvuliškose aistrose, naudodamas savo „žmogiškąjį“ potencialą, gali sugriauti visą pasaulį...


Tačiau dabartinėse kartose labai sumažėjo stipriai išreikštas noras išminčiai, ir išminčiai pradėjo geisti „dviejų stalų“, t.y. ir „išminties“ ir gero „materialaus gyvenimo“.
Todėl dabar išminčiai priartėjo prie plačių masių lygio, ir pradėjo prekiauti savo išmintimi, t.y. pardavė išmintį už „paleistuvės“ ir „šuns“ kainą.

Nuo tada sudužo „tvirtovės siena“, kurią užtvėrė pirmieji išminčiai, o žmonės, apimti laukinių aistrų, išgraibstė ir „suplėšė“ išmintį dalimis.
Ir vieną dalį paveldėjo „gašlūnai“, kitą – „galvažudžiai“, ir pavertė išmintį pasauline gėda ir panieka, kaip matome šiandien...