kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו, מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu):„Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Kabalos mokymo gaonas

 

 

Buvo nuostabu matyti ravą Baruchą, kai jis užbaigdavo vieną iš knygos „Mokymas apie dešimt sfirot“ dalių.

Paprastai. kai žmogus užbaigia kokį tai traktatą ar knygą, į kurio mokymą įdėjo daug darbo ir pastangų, jis džiaugiasi, kad užsitarnavo ir turi savo sąskaitoje” papildomą turtą, kurio gali didžiuotis.

Tačiau kai ravas Baruchas užbaigdavo „Mokymo apie dešimt sfirot“ dalį, perversdavo lapą ir iškart tęsdavo sekančią dalį.

Iš to galima suprasti, kad mokymo tikslas nėra žinių kaupimas ir didžiavimasis dideliu informacijos bagažu.

Tačiau visiškai priešingai, mokymo tikslas yra iš vienos pusės pamatyti bei suprasti, kad egoizmas yra blogas dalykas, ir iš kitos pusės – ateiti prie tikėjimo bei sąlygojimo Kūrėjui.  


Šioje vietoje galime pateikti sekantį pasakojimą:

„Admor iš Kocko dažnai siųsdavo žmones į rabi Icchako Meiro iš Guro ješivą, tam, kad patikrintų, kaip jam sekasi vadovauti ješivoje.

Ir štai ko jų prašė:

1) pažiūrėti, kaip jis elgiasi, kai susiduria su kokiu tai sudėtingu klausimu ar prieštaravimu, liečiančiu kurio nors ankstesnio išminčiaus pasakymą: ar jo žodžiuose girdisi paniekos ar nepagarbos tam išminčiui tonas;

2) patikrinti jo elgesį situacijoje, kai mokinys nesupranta kurios nors vietos ar klausimo – ar jis pasiruošęs grįžti prie to klausimo ir kantriai paaiškinti mokiniui, ar ne;

3) pažiūrėti, ar jo veidas prisipildo pasitenkinimo, kai jis padaro kokį tai atnaujinimą iš mokomos vietos.


Ir štai kokius jis gavo atsakymus:

Atsakymas į pirmą klausimą:

Kai jis susidurdavo su kokiu tai prieštaravimu, liečiančiu ankstesnio išminčiaus pasakymą, kalbėdavo su didžiule pagarba ir baime, kad tik, neduok dieve, nesumenkintų jo.

Juk, kaip yra žinoma, ankstesni išminčiai buvo pasiekę labai aukštas pakopas.

Ir tai yra priešingai tam, ką mes matome ješivose šiandien, kur kiekvienas jaunuolis rodo nepagarbą ankstesniems išminčiams teigdamas, jog jų žodžiai yra „keisti ir stebinantys“.

Tuo jis tik parodo savo proto varganumą.


Atsakymas į antrą klausimą:

kai mokinys nesuprasdavo, rabi Icchakas buvo pasiruošęs begalę kartų grįžti prie to klausimo ir aiškinti tol, kol mokinys supras.

Tai darydavo šiltai ir su didele meile.


Atsakymas į trečią klausimą:

kai rabi Icchakas padarydavo kokį atnaujinimą iš mokymo medžiagos, jo veide buvo matyti abejonės, ir nei karto – pasitenkinimo, nes jis nebuvo užtikrintas, ar mąsto teisingai, ar ne.

Ir visada stengėsi, jog visi atnaujinimai būtų „dangaus vardan“, o dėl savo malonumo.


Iš viso to matome, kad Toros mokymas – nėra paprastas dalykas, nes ir čia žmogus turi labai saugotis, kad išliktų tiesos kelyje ir nenukryptų nuo jo nei plauką.