kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį




Pasiruošimas Pesachui



Chameco pardavimas


Tora ne tik draudžia valgyti chamecą” Pesacho metu, bet jį draudžiama netgi turėti savo valdose netgi ten, kur niekas jo nemato.

Tačiau ką daryti žmonėms, kuriems priklauso dideli chameco“ kiekiai?

T.y. parduotuvių, konditerijų, kepyklų, malimo įmonių ir t.t. savininkams?

Ką daryti su maisto produktų atsargomis?

Toros išminčiai išsprendė šią problemą, atidžiai išanalizavę Toros žodžius apie draudimą Pesacho metu turėti savo valdose „chameco“ jie nusprendė, kad „chamecą“ reikia parduoti tam, kuris nesilaiko Toros įstatymų.

Jei pardavimas atliktas pagal visas taisykles: pirkėjas nupirko „chamecą“ ir sumokėjo už jį, „chamecas“ tampa jo nuosavybe.

Tam yra pasirenkamas pažįstamas, patikimas žmogus, kuriuo galima pasikliauti, kad pasibaigus Pesachui, jis parduos „chamecą“ atgal jo buvusiems šeimininkams.

Tačiau sandoris turi būti tikras „chamecas“ tik tada tampa pirkėjo nuosavybe. 

Iškyla klausimas „chameco“ pardavimo metu žmogus žino, kad pasibaigus Pesachui, atgaus jį, ar tai netrukdo sandoriui? Ne, netrukdo.

Šis žinojimas, šis užtikrintumas niekaip neįtakoja teisėtumo. 

Šiais laikais priimta patikėti rabinui pilną teisę tvarkyti „chameco“ reikalus, ir ta teisė yra užtvirtinama „chameco“ perdavimo rabino nuosavybei procedūra.

Tai patvirtinančius dokumentus rabinas perduoda pirkėjui Pesacho išvakarėse, prieš pat „chameco“ sunaikinimo termino pabaigą po to, kai pirkėjas sumoka rankpinigius.

Šis sandoris visiškai teisėtas pilna to žodžio prasme.

Po Pesacho pasirodo, kad pirkėjas nesilaikė duoto žodžio sumokėti visą sumą už nupirktą „chamecą“ ir sandoris yra atšaukiamas: jam sugrąžinamas užstatas, kurį jis sumokėjo prieš Pesachą, o jis savo ruožtu sugrąžina „chamecą“. 

 

Indų paruošimas Pesachui


Kadangi Pesacho metu uždrausta naudoti netgi minimalų „chameco“ kiekį, tai negalima naudoti ir indų, kuriais buvo naudojamasi ištisus metus.

Geriausias variantas turėti specialiai Pesachui pilną indų komplektą.

Jei to padaryti nėra galimybių, tai indus, kuriais ketinama naudotis Pesacho metu, reikia specialiu būdu išvalyti.

Tai atliekant reikia prisiminti taisyklę: kaip priima, taip ir atiduoda.

Tai yra indų išvalymą nuo „chameco“ reikia atlikti tuo pačiu principu, kokiu į juos įsigeria „chamecas“.

Dalykus, kurie buvo sąlytyje su ugnimi, pavyzdžiui dujinės plytelės kaitvietes būtina pakaitinti atviroje ugnyje, metalinius indus: puodus, puodelius, šakutes, peilius, šaukštus reikia pamerkti į verdantį vandenį, stiklinius indus pamerkti trims dienoms kambario temperatūros vandenyje, kasdien pakeičiant vandenį.

Reikėtų priminti, kad visi indai turi būti prieš tai švariai išplauti nuo nešvarumų, rūdžių. 

Kas liečia virtuvinius reikmenis, kurie sudaryti iš dviejų dalių (pavyzdžiui, peiliai ar šakutės su kitokios medžiagos rankena), jų išvalyti taip, kad būtų tinkami Pesachui, neįmanoma.

Indai iš ugniai atsparaus stiklo prilyginami indams iš metalo, kadangi į jo sudėtį įeina nemažas kiekis metalo priemaišų.

Todėl tokius indus reikia panardinti į verdantį vandenį.

Bet indai iš „duralex“ stiklo neatlaiko aukštų temperatūrų, todėl juos reikia trims paroms pamerkti į vandenį. 

Šiuolaikinės technologijos siūlo virtuvės reikmenų, pagamintų iš naujausių ištobulintų medžiagų ir junginių.

Todėl šiais laikais ritualinis indų švarinimas tampa labai apsunkintas.

Be to, įvairios buitinės technikos virtuvinių kombainų, indaplovių, orkaičių švarinimas reikalauja pagrindinių žinių apie jų sandarą ir veikimą.

 „Kašer la Pesach“ šis užrašas ant maisto produkto pakuotės reiškia, kad gaminys pagamintas laikantis visų Pesacho reikalavimų ir kad jame visiškai nėra „chameco“.

Tačiau šiuo užrašu negalima aklai pasikliauti, ir jei kyla klausimų, reikėtų išsiaiškinti juos su autoritetingu rabinu.

Taip pat ginčytinas klausimas dėl „chameco“ yra su restoranais, poilsio namais ir viešbučiais: reikia išsiaiškinti ar jie priklauso rabinatui ir turi „teudat kašrut“, ir ar iš tikrųjų to laikomasi virtuvėje.


Paprasta maca ir maca šmura


Su pagrindiniu Pesacho aspektu macos valgymu yra susijusios dvi Toros priedermės: viena priedermė yra valgyti macą, kita priedermė tai draudimas valgyti „chamecą“.

Nors ši priedermė priklauso toms priedermėms, kurių vykdymas yra susijęs su konkrečiu laiku o moterims šių priedermių vykdyti nereikia bet kadangi jos vykdymas susijęs taip pat su draudimu, moterys taip pat turi šios priedermės laikytis.

Vis tik skirtumas tarp priedermės valgyti macą ir draudimo valgyti „chamecą“ yra: draudimas valgyti „chamecą“ galioja visų šventės dienų metu, o tuo tarpu priedermė valgyti macą yra kur kas labiau apribota laiko atžvilgiu.

Tora prisako valgyti macą tik sederio metu, t.y. pirmąją Pesacho naktį, kaip pasakyta: „vakare valgykite macąt.y. pirmąjį šventinį vakarą.

Kas liečia likusias dienas, galima elgtis savo nuožiūra: galima valgyti, galima nevalgyti.

Todėl palaiminimas „...pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs valgyti macą...“ yra sakomas tik  vieną kartą sederio metu (skirtingai nei palaiminimas „...pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs gyventi palapinėje“: nes priedermė gyventi palapinėje tęsiasi visos Sukot šventės metu ir šis palaiminimas sakomas kiekvieną dieną).

Tora sako: „Ir saugokite neraugintą duoną“.

Tešlą macai reikia saugoti nuo visko, kas gali sukelti joje rūgimo procesą ir paversti ją „chamecu“.

Daugelis Pesacho metu valgo paprastą macą, tačiau tie, kas stengiasi įvykdyti priedermę kuo geriau, valgo tik ypatingą macą, kuri vadinasi maca šmura („išsaugota“, „apsaugota“ maca).

Kuo gi maca šmura skiriasi nuo įprastos macos?

Įprasta maca yra iš kviečių, kurie nuo jų sumalimo momento  buvo saugomi nuo bet kokio kontakto su skysčiu, galinčiu sukelti rūgimą.

Maca šmura gaminama iš kviečių, kurie nuo pat jų nupjovimo buvo saugomi nuo susilietimo su skysčiu.

Kiekviename etape pristatyme į malūną, malime, miltų pristatyme į kepyklą, tešlos paruošime ir macos kepime grūdams (o po to miltams) yra pavojus karštis, drėgmė, užtrukimai ruošiant tešlą ir kepant visa tai gali sukelti rūgimo procesą.

Bet netgi tie, kas valgo Pesacho metu įprastą macą, pasirūpina, kad sederiui būtų ir maca šmura. 

Ir paprasta, ir maca šmura gali būti dviejų rūšių: rankų darbo ir mašininės gamybos.

Dar prieš pusantro amžiaus šis skyrimas neegzistavo: maca buvo gaminama tik rankiniu būdu.

Bet nuo to laiko, kai buvo išrasta macos gamybos mašina, netyla ginčas tarp Toros autoritetų: ar galima mašininiu būdu pagamintą macą laikyti košerine?

Daugumas į šį klausimą atsako kategoriškai „ne“.

Jų nuomone, mašininės macos gamybos proceso žmogus negali valdyti, nes neįmanoma visą laiką sužiūrėti, kad mašinos viduje neliktų tešlos likučių, prilipusių prie įvairių jos detalių.

O jei jos ten pasilieka, tai po tam tikro laiko prasideda jų rūgimo procesas.

Be to, patikėdami mašinai tokios svarbios priedermės įvykdymą, tarsi išreiškiame priedermės nepaisymą: juk kur kas garbingiau atlikti šią priedermę savo rankomis. 

Tačiau yra ir priešinga nuomonė kad mašininis macos gamybos procesas vyksta sklandžiau ir greičiau, ir čia pavojus, kad tešla išrūgs yra žymiai mažesnis. Kaip ten bebūtų, šiandien galima valgyti abiejų rūšių macas, nors daugelis vis tik teikia pirmenybę rankų darbo macoms. 

 

מצת מצוה „macat-micva“ ir מים שלנו „maim šelanu“


Nuo senų laikų yra priimta macą, skirtą sederiui, gaminti antroje Pesacho išvakarių dienos pusėje.

Ji gaminama rankomis ir yra vadinama מצת מצוה „macat-micva“ (priedermės maca), nes jos paskirtis priedermės įvykdymas, priedermės suvalgyti tam tikrą kiekį (kazait) macos sederio naktį (likusiomis šventės dienomis, kaip jau buvo minėta, tokios prievolės nėra). 

Dienos, kuri yra prieš Pesacho išvakares, pabaigoje, jau sutemus, po saulės laidos, bet prieš nakties pradžią tai yra prieš pat „chameco patikrinimą“, einama pasisemti vandens iš šulinio, šaltinio ar upės.

Tuo metu vanduo juose labai šaltas.

Vanduo paliekamas visai nakčiai induose, tinkamuose Pesachui ir tokiuose, kurie neleidžia svyruoti vandens temperatūrai.

Visa tai daroma tam, kad kai šiuo vandeniu bus užmaišoma tešla מצת מצוה, ji neišrūgtų. Šis vanduo vadinasi מים שלנו „maim šelanu“ („vanduo, kuris pernakvojo“).

O Pesacho išvakarėse, po „chameco“ sunaikinimo, imami miltai, kurie buvo itin saugomi nuo bet kokios drėgmės (ir dėl to buvo laikomi žemoje temperatūroje) ir, užmaišius tešlą „vandeniu, kuris pernakvojo“, kepama „macat-micva“.

Paprastai ši maca kepama šventiškoje aplinkoje ir kiekviename etape pabrėžiama, kad daroma tai dėl „macat-micva“.

Reikia saugotis, kad tešla macai neatsidurtų tiesioginių saulės spindulių poveikyje, arba netgi prie uždaro lango, kurio stiklas gali fokusuoti saulės spindulius, ko pasekoje tešla išrūgs.

Ir taip pat savaime suprantama, kad vieta, kurioje maišoma tešla, turi būti toliau nuo krosnies ar kito šilumos šaltinio.

Pats iškepimas turi įvykti labai greitai reikia sekti, kad visas procesas užimtų ne daugiau, kaip 18 minučių.

Ir sederio naktį ant stalo padėtos trys macos, kur viršutinė simbolizuoja koheną, vidurinė levitą, o apatinė israel  (t.y. žmogų, kuris yra ne levitas ir ne kohenas).