kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinė Halacha (Įstatymai)

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį


Pesacho maldų tvarka


Pirmąją Pesacho dieną skaitomas pilnas „Halelis“, o kitomis dienomis sutrumpintas.

Kodėl?

Pesacho maldų tvarka beveik nesiskiria bet kurios kitos iš trijų metų švenčių.

Ryškiausias skirtumas tai „Halelio skaitymas“. 

Sukot ir Šavuot švenčių metu skaitomas pilnas „Halelis“, o Pesacho metu pilnas „Halelis“ skaitomas tik pirmąją šventės dieną (už Izraelio ribų pirmas dvi dienas).

Likusiomis dienomis skaitomas sutrumpintas „Halelio“ variantas (kaip ir roš-chodeš metu).

Kodėl?

Atsakymas į klausimą slypi tame, kad septintąją Pesacho dieną pažymint jūros perskyrimo stebuklą, prisimename taip pat ir  tai, kaip faraonas bei jo kariai nuskendo jūroje.

O Šventas Raštas sako: „Nesidžiauk savo priešo žlugimu“, vadinasi šią dieną netinka skaityti „Halelį“.

Pasak išminčių, Kūrėjas sudraudė angelus, pradėjusius dainuoti šlovinimo himną, žuvus egiptiečiams: „Mano kūriniai skęsta jūroje, o jūs dainuojate?!“

Reikia pabrėžti, kad nors ir nesidžiaugiame svetima nelaime, tačiau ir apie išgelbėjimo stebuklą nutylėti negalima.

Todėl priimtas kompromisas: „Halelis“ yra skaitomas, tačiau sutrumpintas.

Tačiau, jei chol-amoed metu būtų skaitomas pilnas „Halelis“, o septintą Pesacho dieną sutrumpintas, tada išeis, kad chol-amoed didesnės šventės, nei septinta Pesacho diena.

O juk Tora kalba apie ją, kaip apie pačią tikriausią šventę.

Todėl chol-amoed metu skaitomas tik sutrumpintas „Halelio“ variantas. 

 

Malda apie rasą


Dar viena pirmos Pesacho dienos ypatybė Malda apie rasą.

Išminčiai nustatė, kad nuo antros nisano mėnesio pusės lietūs jau nebėra palaiminimas, greičiau atvirkščiai, todėl nuo 15 nisano dienos „Amida“ maldoje nustojama Kūrėjo prašyti atsiųsti lietų.

Čia vertėtų paminėti šventinio linksmumo, kurį ypač pabrėžia išminčiai, svarbą. Juk staiga prasidėjęs lietus gali niekais paversti visą šventinę nuotaiką.

Todėl Sukot metu Malda apie lietų yra skaitoma paskutinę šventės dieną, tai yra Šmini Aceret metu, o Pesacho metu melstis dėl lietaus nustoja jau pirmąją šventės dieną.

Maždaug viduryje nisano pradedami sėti javai ir lietus gali stipriai pakenkti pasėliams.

Todėl išminčiai nurodė, kad prašymą dėl lietaus Izraelyje reikia pakeisti prašymu dėl rasos jau pirmąją Pesacho dieną.

O rasos reikšmė yra be galo svarbi: ji drėkina derlių, nedarydama jam jokios žalos, skirtingai nei lietus.

Ir taip, kartojant „Musafą“, chazanas kartu su bendruomene skaito Maldą apie rasą, o antrame palaiminime vietoje žodžių „sugrąžinantis vėją ir nuleidžiantis lietų“ sako „nuleidžiantis rasą“.

Pagrindinė dalis Maldoje apie rasą sudaryta iš šešių posmelių (panašiai, kaip Maldoje apie lietų), kuriuose prašoma, kad rasa atneštų palaiminimą: „Atsiųsk rasą ir pripildyk mūsų aruodus...“.

Ir taip pat, kaip ir Malda apie lietų, Malda apie rasą baigiasi žodžiais: „Nes Tu Kūrėjas, mūsų Dievas, sugrąžinantis vėją ir nuleidžiantis rasą palaiminimui, o ne prakeikimui, gyvenimui, o ne mirčiai, sotumui, o ne alkiui!“.

Baigiantis pirmajai Pesacho dienai, „Maarivo“ metu, devintajame „Šmone esre“ palaiminime („Metų palaiminimas“) vietoje „...ir atsiųsk rasą ir lietų mūsų palaiminimui“ sakoma „..ir atsiųsk palaiminimą“, o „Jaale vejavo“ sakoma: „...macot Šventės dieną, mūsų išsilaisvinimo šventę“.

Septintąją Pesacho dieną atliekamas Sielų paminėjimas.

Kaip yra žinoma, už Izraelio šalies ribų Pesachas yra švenčiamas aštuonias dienas: pirma ir antra dienos šventė, sederis yra atliekamas du kartus, po to keturios dienos chol-amoed, o septinta ir aštunta dienos vėl šventinės, kurių metu draudžiama dirbti.

Tad čia Sielų paminėjimas atliekamas aštuntąją, paskutinę Pesacho šventės dieną.

Judėjai, atvykę į Izraelį iš svetur tik laikinai ir ketinantys po to vėl išvykti atgal, privalo čia švęsti Pesachą taip pat kaip ir namie, aštuonias dienas ir su dvejais sederiais.

Jei pirma ir septinta šventės dienos išpuola darbo dieną, tai Avdala atliekama tik su taure vyno be žvakės ir kvepiančios šakelės ar smilkalo.

Ir Avdalos pradžioje nesakomos citatos, kaip per Šabatą, bet pasakomi tik du palaiminimai: „...kuriantis vynuogės vaisių“ ir „...atskiriantis šventą nuo kasdieninio“.

Tačiau jei šventinė diena sutampa su Šabatu, tai Avdala pilna, kaip ir per Šabatą. O jei sederio naktis prasideda Šabatui baigiantis, tai „Kidušas“ ir „Avdala“ sujungiami kartu ir ceremonija atliekama ties taure vyno, kuri tampa pirmąja iš „keturių sederio taurių“.

Palaiminimų tvarką prisiminti padeda abreviatūra י־ק־נ־ה־ז jaknehaz: יין jain („vynas“ palaiminimas „...kuriantis vynuogės vaisių“), קידוש „Kidušas“ („pašventinantis Izraelį ir šventes“), נר ner („žvakė“ „kuriantis ugnies šviesą“), הבדלה „Avdala“ („atskiriantis vieną šventumą nuo kito šventumo“) ir זמן zman („laikas“ tai yra palaiminimas „Šeechejanu“).

Kvapams šiuo atveju palaiminimas nesakomas, nes neiškyla problema dėl „papildomos sielos“, paliekančios žmogų baigiantis Šabatui, nes čia iš Šabato iš karto pereiname prie šventės.