kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מתן תורה ג, ד  

Toros dovanojimas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                     3.


Ir prieš įeidami į šių dalykų gilumą, mes turime įsižiūrėti į pačią priedermės esmę.
Mus yra įsakyta: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“.
Ir žodžiai „kaip save patį“ reiškia, kad mes turime mylėti savo draugą lygiai tuo pačiu dydžiu, kokiu mes mylime save, ir jokiu būdu ne mažiau.
Tai reiškia, kad žmogus pastoviai turi „būti sargyboje“, ir pildyti kiekvieno Izraelio tautos individo poreikius, t.y. ne mažiau, kaip žmogus pastoviai yra savo poreikių tenkinimo „sargyboje“.
Tačiau juk tai visiškai nerealu ir neįvykdoma.
Iš tikro, ar daug yra tokių žmonių, kurie galėtų kasdien patenkinti bent jau visus savo poreikius?
Ir kaip gi galima išpildyti visos tautos poreikius?
Tačiau iš kitos pusės mes negalime galvoti ir sakyti, kad Tora kalba apie „hiberbolizaciją“, t.y. apie „perdėjimą“.
Juk Tora griežtai perspėja mus:
„Nepridėk ir neatimk“.
Tai reiškia, kad Toroje visi dalykai yra pasakyti visiškai tiksliai.


                                                                      4.


Ir dar daugiau, ši „artimo meilės“ priedermė apriboja mus dar „griežčiau“, nes įsako pirmiausiai rūpintis ir tenkinti artimo poreikius, o tik paskui savo.
Kaip Tosfot, pagal Jeruzalės Talmudą (Kidušin 20), aiškina Toros žodžius:
„Kad gerai jam būtų gyventi su tavimi“.
Čia yra kalbama apie tarną (vergą) judėją.
„Todėl, jei yra namuose tik viena pagalvė, ir pats (ponas) miega ant pagalvės, bet neduoda jos tarnui, jis nevykdo šios nuostatos: „kad gerai jam būtų gyventi su tavimi“, nes jis (ponas) miega ant pagalvės, o tarnas miega ant žemės.
Ir jeigu, nei pats ponas nemiega ant pagalvės, ir taip pat neduoda jos tarnui, tai yra „Sodomos“ savybė.
Todėl bet kokiu atveju ponas turi atiduoti pagalvę tarnui, o pats miegoti ant žemės“.
Iš tikro yra aišku, kad čia kalbama apie meilės artimui priedermę.
Ir taip pat čia yra pabrėžiamas artimo poreikių pildymas, kaip savo.
Pagal nuostatą: „Kad gerai jam būtų gyventi su tavimi“, iš pavyzdžio apie tarną judėją.
Todėl bet kokiu atveju, jei namuose yra tik viena kėdė, o draugas neturi kėdės,
halacha (įstatymas) nustato: jei žmogus sėdės ant kėdės ir neduos jos draugui, tada jis prasižengs priedermei „daryk“.
Tai reiškia priedermei: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“, nes žmogus neišpildo draugo poreikių, kaip savo.
Ir jeigu nesėdi pats, ir neduoda kėdės draugui, taigi tai „Sodomos“ nusikaltimas.
Todėl žmogus būtinai privalo leisti draugui atsisėsti, o pats turi sėdėti ant žemės, arba stovėti.
Ir suprantama, kad šis įstatymas liečia visus žmogaus poreikius.
Dabar pažiūrėkime, ar šią priedermę iš tikro yra įmanoma realiai įvykdyti?