kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Kabalos mokymo gaonas



Mokymas užėmė didžiąją ravo Barucho dienos dalį.

Atsikeldavo pirmą valandą nakties ir sėsdavo mokytis iki pat ryto.

Mokydavosi su didžiausiu įsigilinimu.

Po rytinės maldos dar pusvalandį mokydavosi su kuriuo nors iš mokinių.

Ir tik tada sėsdavo pusryčiauti.

Po pusryčių paprastai užsiimdavo veikla, susijusia su kūno sveikata.

Vasarą plaukiodavo jūroje. Žiemą eidavo mankštintis į mišką ir panašiai.

Važiuodamas skaitydavo: šiek tiek paskaitęs užmerkdavo akis ir ilgai galvodavo.

Netgi kai vaikščiodavo miške, būdavo susikoncentravęs savo šventose mintyse ir visai nekreipdavo dėmesio į tai, kas vyksta aplink.

Kasdien, po popietinio poilsio, vėl mokydavosi iki pusės aštuonių vakaro.

Dalį laiko skirdavo mokiniams, dalį laiko mokydavosi vienas savo kambaryje.

Po to – laikas vakarinei maldai ir nakties poilsiui.

Ir po to vėl nauja diena, kuri prasideda pusė pirmos naktį.

Diena, pilna nenutrūkstamo susijungimo su Kūrėju.


Knygos autorius (ravas Mordechajus Gotlibas), kuris paskutinėmis ravo Barucho gyvenimo dienomis jam padėdavo, pasakojo:

Paprastai, kai ravas Baruchas eidavo šiek tiek pailsėti, jis priguldavo į lovą, prieš jį – atversta viena iš jo tėvo knygų, arba kuris nors iš jo užrašų sąsiuvinių, kuriuose rašė tai, girdėjo iš savo tėvo Baal aSulamo.

Toks buvo ravo Barucho poilsis.

Ir visada prašydavo savo padėjėjo, kad pažadintų jį tam tikrą valandą, nes turėjo vesti pamoką.

Tačiau knygos autoriui niekada neteko žadinti ravo Barucho, kadangi jis pats visada atsikeldavo anksčiau laiko.


Kartą ravas Baruchas sėdėjo savo kambaryje ir labai įsigilinęs skaitė savo tėvo knygą „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirot“.

Staiga vienas iš namiškių paprašė ravo Mordechajaus Gotlibo, kad leistų užeiti pas ravą Baruchą ir pasikalbėti su juo.

Šis įvedė jį į kambarį, tačiau ravas Baruchas buvo taip įsigilinęs ir susikaupęs, jog visai to žmogaus nepastebėjo.

Garsiai kosčiodamas jis vis artėjo prie ravo Barucho, kol beveik galėjo jį paliesti.

Tačiau ravas Baruchas buvo visiškai atitrūkęs, jo lūpos judėdamos kartojo Baal aSulamo knygos žodžius, o jo mintys sklandė aukštutiniuose pasauliuose.

Kol galiausiai ravas Mordechajus Gotlibas buvo priverstas tiesiai kreiptis į ravą Baruchą, kad šis atkreiptų dėmesį į atėjusį žmogų.