kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מתן תורה יד, טו  

Toros dovanojimas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                 14.


Aiškiai matome, kad vykdant Torą „lišma“, netgi „veiksmo“ (praktinėje) Jos dalyje visai nėra jaučiamas skirtumas tarp dviejų Toros dalių, ar žmogus vykdo priedermes Kūrėjui ar savo artimui.
Todėl, kol žmogus neateina prie „lišma“, būtinai visi jo veiksmai artimui,
t.y. ar Kūrėjui, ar kitiems žmonėms, bus „tušti“ ir „atitrūkę nuo nerealybės“.
Ir tik, kai didelių pastangų dėka, žmogus palengva, po truputį „pakyla“ į savo „antrą prigimtį“,
tada jis „staiga“ nusipelno savo tikslo – „susiliejimo“ su Kūrėju.
Todėl logiška, kad ta Toros dalis, liečianti žmogaus santykius su draugu,
gali greičiau atvesti žmogų prie galutinio tikslo.


Taip yra todėl, kad dvasinis darbas ir priedermės tarp žmogaus ir Kūrėjo yra pastovūs ir apibrėžti, todėl visai „nereiklus“.
Ir žmogus greitai „pripranta“ prie šio darbo, t.y. įeina į „rutiną“,
o viską, ką žmogus daro „iš rutinos“, negali jam atnešti naudos.
Tačiau priedermių dalis: „tarp žmogaus ir jo draugo“ yra „nepastovi“ ir „neapibrėžta“, nes aplinkiniai visada yra „reiklūs“, kur tik pasisuksi.
Todėl šios Toros dalies privalumas (sgula) yra labiau patikimas ir „tikslas“ pasiekiamas greičiau.



                                                                        15.


Dabar galime geriau suprasti išminčiaus Hilelio atsakymą „gerui“ (žmogui, norinčiam pereiti į judaizmą), t.y. kad svarbiausia Toros „ašis“ yra „mylėk savo artimą, kaip save patį“.
Iš tikro kitos 612 priedermių, tai tik šios priedermės paaiškinimas ir pasiruošimas jai.
Tai reiškia, kad netgi priedermės tarp „žmogaus ir Kūrėjo”, tai taip pat bendrai tik pasiruošimas šiai priedermei.


Matome, kad ši priedermė yra galutinis tikslas, pasiekiamas Toros ir priedermių pagalba, kaip pasakė išminčiai: „Tora ir priedermės yra duotos tik tam, kad išgryninti jomis Izraelį“.
Ir tai yra kūno „nuskaidrėjimas“, kol jis įgauna „naują prigimtį“, kuri yra apibrėžiama kaip „meilė artimui“.
Iš tikro ši viena priedermė: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“ ir yra galutinis Toros tikslas, po kurio žmogus iškart nusipelno „susiliejimo su Kūrėju“.


Ir dabar tampa aišku, kodėl Toros esmės Hilelis neapibrėžė:
„Mylėk savo Kūrėją visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“.
Kaip jau sakėme, kad iš tikro žmogui, dar esančiam savo „pradinėje“ (egoistinėje) prigimtyje, nėra jokio skirtumo tarp meilės Palaimintam Kūrėjui, ir meilės savo draugui.
Tai yra todėl, kad viskas, kas išeina iš žmogaus „asmeninių rėmų“, viskas jam atrodo nerealu, t.y. praranda svarbą.


Todėl šis „geras“, paprašė Hilelio, kad jis jam trumpai paaiškintų visą Toros esmę, t.y. kaip žmogus gali greičiau pasiekti Toros skelbiamą tikslą ir „neužtrukti“ kelyje.
Tada šis „geras“ pasakė Hileliui:
„Išmokyk mane visos Toros, kol aš stoviu ant vienos kojos“.
Ir Hilelis apibrėžė Toros idėją, kaip „meilę artimui“, nes taip galutinis tikslas, t.y. meilė Kūrėjui, yra pasiekiamas greičiau.
Taip pat žmogus yra apsaugotas nuo klaidų, nes jam yra pastovi „kontrolė“ iš aplinkinių.