kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Džiaugsmas

 

Ravas Baruchas visuomet buvo kupinas džiaugsmo ir tas, kas nematė jo džiaugsmo, nematė džiaugsmo išvis.

Niekada gyvenime mokiniams neteko matyti jo liūdno.

Netgi sunkiausiais gyvenimo momentais jis džiaugėsi ir buvo pilnas linksmumo.

Ravas Baruchas paprastai sakydavo:

„Teisuolis yra tas, kuris pateisina Kūrėją bet kokioje situacijoje“.

Taip jis ir elgėsi, ir nors gyvenime teko patirti daug vargo ir sunkių pergyvenimų, buvo nuolatiniame susijungime su Kūrėju.


Ravo Barucho sesuo Bat Ševa Raichberd pasakojo:

„Ravas Baruchas Šalomas buvo ypatingas nuo pat savo gimimo dienos.

Neįmanoma apsakyti, koks sunkus buvo jo gyvenimas, koks vargas buvo jo namuose – buvo tokių periodų, kai namuose nebuvo paprasčiausio duonos kąsnio.

Bet jis visada džiaugėsi.

Teisuolis nuo pat gimimo – viską priimdavo su meile, niekada nesiskųsdavo, visada kalbėdavo apie Kūrėjo gerumą ir nekreipdavo dėmesio į jokius rūpesčius.

Visą gyvenimą keldavosi pirmą valandą nakties ir tai darydavo su džiaugsmu ir pakilia nuotaika“.


Kartą, savo tėvo mirties dieną, ravas Baruchas pasakė:

„Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį, juk Jis galėjo sukurti vien tik gėrį?

Kūrėjas sukūrė blogį tam, kad žmogus blogio dėka galėtų pažinti gėrį.

Nes jei būtų vien tik gėris, žmogus negalėtų jo suprasti, nes nežinotų, kas yra blogis.

Ir tik todėl, kad jaučiame ir pažįstame blogį, galime suprasti, kas yra gėris“.


Paprastai ravas Baruchas kalbėdavo linksmai ir pajuokaudamas. Kartą vienam mokiniui pasakė:

„Aš daug juokauju, tačiau iš tikrųjų kiekviename mano pajuokavime yra gili prasmė, tik reikia įsigilinti į tai“.


Ravo Barucho požiūris į gedulą labai paprastas.

Priežastis tame, kad pagrindinis mūsų darbas yra tikėjimas virš logikos, kad „Nėra nieko, tik Kūrėjas“ ir kad „tik Kūrėjas daro, darė ir darys visus veiksmus“.

Ir žmogus visada, kas bebūtų, turi pateisinti Kūrėjo valdymą, būti džiaugsme ir kaip įmanoma vengti liūdesio.

Ravas Baruchas mums aiškino, jog apskritai reikia nesidairyti atgal į praeitį, o gedulas, bendrai paėmus, yra sielvartavimas dėl praeities.

Tuo tarpu ravas Baruchas visada žiūrėjo tik pirmyn.