• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Ravas Baruchas – Kūrėjo pasiuntinys

Ravas Baruchas visą savo gyvenimą ir visą savo laiką buvo paskyręs šventam darbui.

Jis su didžiuliu užsidegimu ėjo tėvo jam perduotu keliu, kurio esmė – išėjimas iš egoistinės meilės sau ir susijungimas su Kūrėju.

O visa tai galima pasiekti tik dėka sąlygojimo artimui ir Kūrėjui.

Daugybę kartų ravas Baruchas citavo vieną savo tėvo straipsnį, paremtą Gmaros pasakymu:

„Pasakė rabi Jochananas:

Ką reiškia parašymas: „Koheno lūpos saugos žinojimą, ir iš jo lūpų bus ieškoma Toros (Įstatymo), nes jis – Kūrėjo pasiuntinys“ (iš Malachi 2:7)“?

Ar mokytojas panašus į Kūrėjo pasiuntinį, iš kurio lūpų bus ieškoma Toros? Jei ne, tegul neieško Toros iš jo lūpų“ (citatos pabaiga).

Ir klausia:

Iš kur žmogui žinoti, kaip atrodo Kūrėjo pasiuntinys?

Atsakymas tas, kad visa Kūrėjo pasiuntinio esmė yra tarnystė Kūrėjui.

Visa jo realybė yra Kūrėjo jam pavestos misijos vykdymas.

Jei mokytojas visą savo gyvenimą kalba apie Kūrėją bei moko mokinius ir jis nukreipia visus veiksmus vardan Dangaus, bet ne dėl savęs, tada mokytojas yra panašus į Kūrėjo pasiuntinį.

Apie tokį žmogų parašyta:

„Ieškos Toros iš jo lūpų“.

Ir visiems mokiniams buvo aišku, jog šis straipsnis ir jo komentaras kalba apie patį ravą Baruchą.

Rabanit (ravo žmonos) mirtis

1990 metų 29-tą sivano dieną po ilgos ligos ir didelių kančių mirė rabanit.

Ravas Baruchas, kuris visą gyvenimą žiūrėjo tik pirmyn, visada sakydavo, kad žmogus kaskart turi „atversti naują puslapį“ ir nesidairyti atgal į praeitį.

Taip jis elgėsi ir šį kartą, todėl kaip įprastai tęsė savo pamokas ir visą mokymo tvarką, nekreipdamas dėmesio į nieką, o tik į kelią, vedantį Kūrėjo link.